Tėvo dieną – birželio 2-ąją kintiškė Stefanija Ežerskienė atšventė 90-ąjį jubiliejų gražiame vaikų, anūkų ir proanūkių būryje. Visi džiaugėsi galėdami kartu paminėti ir pasveikinti jubiliatę, linkėjo jai geros sveikatos ir sulaukti 100 metų. Prie sveikinimų prisijungė ir rajono savivaldybės atstovai.
Kintų miestelyje gyvenančią S. Ežerskienę vykome pasveikinti kartu su Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėju Alvidu Šimelioniu, Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu ir bendruomenės pirmininke Sigita Kasparavičiene. Jubiliatė džiaugėsi sulaukusi svečių net iš Šilutės savivaldybės, visus maloniai sutiko, kvietė užeiti į vidų, noriai dalijosi gyvenimiška patirtimi.
Senolė pasakojo, jog gimė šalia Vainuto esančiame Gorainių kaime. Augo šeimoje kartu su dar šešiais broliais ir sesėmis. Tėvukas dirbo paštininku, o mama mirė kai jai buvo tik šešeri, todėl vėliau teko augti pas dėdę Kivyliuose. Dėdė buvo silpnos sveikatos, tad Stefanija padėjo jam šeimininkauti namuose, dirbo įvairius žemės ūkio darbus. Ilgaamžei baigti pradinę mokyklą Kivyliuose sutrukdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Moteris Kivyliuose sutiko ir savo gyvenimo vyrą Alfonsą Ežerskį. Būdama dar labai jaunutė, tik 18 metų, ištekėjo už jo ir gražiai nugyveno 54-erius metus. „Vienas vyras ir visam gyvenimui“, – džiaugėsi teisingai pasirinkusi senolė. S. Ežerskienė kartu su vyru užaugino šešis vaikus, dukras Onutę, Severiną, Zitą ir Liną, bei sūnus Albiną ir Alfonsą. O šiandiena jau džiaugiasi trylika anūkų ir aštuoniolika proanūkių.
Visą gyvenimą senjora rūpinosi šeima, vaikais, o vasarą dar eidavo darbuotis ir į ūkį, dirbo įvairius žemės ūkio darbus. „Sunkiai visą gyvenimą dirbau“, – dalijosi prisiminimais Stefanija.
Po vyro mirties likusi viena, 2006 metais senolė atsikraustė gyventi į Kintus pas jauniausios dukros Linos šeimą. Dukra pasidžiaugė, jog jubiliatė dar vis padeda jai tvarkytis namuose bei noriai dalina patarimus namiškiams.
Ilgaamžė apgailestavo, jog suprastėjo sveikata ir nebeužtenka jėgų nueiti į Kintų bažnyčią. Bet iki šiol ji aktyviai domisi politine situacija Lietuvoje, skaito laikraščius, žurnalus, klauso Marijos radijo, žiūri televiziją.
Pasiteiravus kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, senolė atsakė jog tikriausiai genai bei ramus požiūris į gyvenimą. „Šalti nervai mūsų močiutės“, – sakė dukra.
Išlydėdama svečius jubiliatė dėkojo, jog ją aplankė, o A. Šimelionis išgavo jos pažadą, jog sveikintojų ji lauks ir po penkerių metų.
Praėjusį savaitgalį Stefanija sulaukė didelio būrio saviškių, pas ją suvažiavo visi vaikai, anūkai su proanūkiais. Visi pagerbė ir linksmai atšventė jos gražų jubiliejų.