Praėjusią savaitę Kintų bendruomenė pagaliau galėjo džiaugtis pergale. Kintiškiai lengviau atsikvėpė, nes UAB „Minijos nafta“ per 14 dienų neapskundė Vyriausiajam administraciniam teismui Klaipėdos apygardos administracinio teismo (KAAT) sprendimo. Tai atėmė galimybę naftininkams kurti naftos verslovę Kuršių marių pakrantėje.
„8 metus Kintai gynė savo siekius eiti kitu keliu, o ne tapti kažkokiu nuniokotu, nesveiku miesteliu“, – kalbėjo Kintų seniūnas Antanas Kližentis. Tačiau jis baiminasi, kad naftininkai kintiškių taip lengvai nepaliks ramybėje ir toliau ieškos landų.
Programa pažeidžia įstatymą
Bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „Minijos nafta“ prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo panaikinti Šilutės r. savivaldybės tarybos 2010 metų vasario 25 d. sprendimą nepritarti naftos gavybos licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programai (PAV). KAAT skundą atmetė, o naftininkai nebesiryžo ketvirtą kartą skųsti teismo sprendimo.
Teismas išaiškino, kad procedūros, pradėtos pagal seną įstatymą, yra nutrūkusios, o pagal naują Savivaldybė turi veto teisę. Tai Šilutės r. savivaldybė padarė atsižvelgusi ir į gyventojų nuomonę. Pernai vasario 3 d. Kintų bendruomenė visuotiniame vietos gyventojų susirinkime (183 žmonės) vienbalsiai nubalsavo prieš naftos verslovės įkūrimą kaimynystėje, poilsio zonoje, ant marių kranto.
„Minijos naftos“ savininkams rankos nesurištos rengti kitą PAV programą ir ją teikti subjektams vertinti, bet paaiškėjo naujas niuansas – gręžinius norėta įrengti už bendrovei suteikto licencinio ploto ribų. Naftos gavyba, pagal LR įstatymus, yra priskiriama prie griežtai reglamentuotos veiklos ir leidžiama tik licencinėje teritorijoje, kuri suteikiama viešo konkurso būdu.
Nuo pat pradžių su naftininkais kovojęs ir situaciją puikiai žinantis seniūnas A.Kližentis komentuoja, kad jau pati programa neatitinka teisės aktų – naftos gavyba planuojama arti gyvenamųjų namų, gamtosauginiu požiūriu svarbioje teritorijoje ir už licencinio ploto ribų.
Kintiškiai baiminosi, ar nebus pratęsta licencinio ploto riba, tačiau gyventojus geologai patikino, kad tai neįmanoma – šiandien Lietuvos įstatymai to neleidžia.
Dabar gali būti skelbiamas tik naujas naftos paieškų konkursas ir nebūtinai „Minijos nafta“ jį laimėtų.
Gundė pinigais ir pažadais
2005 m. prieš Tarybos posėdį, kuriame naftininkai tikėjosi PAV programos patvirtinimo, Kintų bendruomenė išsiuntinėjo protesto raštus visoms institucijoms, tarp jų ir inžinerinei konsultacinei bendrovei „COWI Baltic“, kuri naftininkų užsakymu rengė planuojamos veiklos PAV programą.
Programos rengėjo atstovai laiške kintiškiams atsakė: „Uždavinį apsunkina ir tai, kad teritorija, kurioje galėtų būti išgręžtas bent jau paieškinis gręžinys, yra labai ribota: apsupta daugelio saugomų teritorijų, arti gyvenamųjų namų. Poveikio aplinkai vertinimui buvo pasirinkti visi bent teoriškai galimi variantai“. Vadinasi, teoriškai, bet ne praktiškai?
Dar viena, anot A.Kliženčio graudi tezė: „Įvertinus poveikį aplinkai, bus koreguojamos saugomų teritorijų ribos, reglamentai ir kita informacija“. Turėtume suprasti – įstatymus sukursime tokius, kokių reikės „Minijos naftai“.
„Vilioti mus bandė visaip: ir asmeniškai, ir nerealiais skaičiais. Visi kintiškiai suvokė, kad jie norėjo įtikinti žmones, jog Lietuvoje įstatymą galima apeiti. Jų siekis ir buvo įvynioti mus į kalbas, pažadus. Kai kalbos pasiekdavo tokį lygmenį, jog jau reikėtų tartis, jie pateikdavo ultimatumą ir neidavo į jokias derybas“, – naftininkų gundymus prisiminė A.Kližentis.
Naftininkai siūlė kintiškiams iš pradžių iškasti apžvalginius gręžinius. Seniūno teigimu, akivaizdu, jog įmonė, į licencinį plotą investavusi milijonus, taip lengvai nepasitrauks: gręš vieną gręžinį po kito. Tuomet sustabdyti jau bus per vėlu.
Įstatymus išmoko kaip maldą
Šilutės rajono strateginiame plėtros plane numatyta, kad Kintų gyvenvietė ir Kuršių marių pakrantė yra rajono rekreacinė zona, kurioje naftos gavyba ir kita veikla daro neigiamą įtaką gamtosauginiams objektams. Taip pat Kuršių marių teritorija yra labai jautri gamtosauginiu požiūriu vieta, kurioje ekologinė avarija gali turėti negrįžtamų pasekmių minėtos teritorijos ekosistemai. Šioje teritorijoje yra paukščių migracijos takai, NATURA 2000 teritorija, Nemuno deltos regioninis parkas. Todėl naftos gavyba šioje teritorijoje neleistina.
A.Kližentį glumino ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centro požiūris – jis PAV programą suderino be pastabų. Seniūnas abejoja, kad nors ir yra įvairios pažangios technologijos, mažinančios naftos gavybos procesų žalingą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, vargu ar jos visos būtų pritaikytos. Jo manymu, siekdami kuo didesnio pelno ir taupydami lėšas, naftininkai vis vien dujas degins.
Kintų miestelio gyventojai siekė sudaryti rimtos minios vaizdą, visuomet rėmėsi teisės aktais, gilinosi į įstatymus, konsultavosi su kompetentingomis institucijomis. „Jeigu advokatas, prisidėjęs šūsnį lapų, juose vis dar kažko ieško, tai mes – kaip „Tėve mūsų“ išmokę – toks įstatymas, toks poįstatyminis aktas, tokie metai…“ – prisimena A.Kližentis. Tik prasidėjus teismams 2003 m. darbo grupelė rinkdavosi 3 kartus per savaitę po darbo ir taip – 4 mėnesius.
Pasak A.Kliženčio, norėdami „sustabdyti nesąmones, vykstančias Lietuvoje“, reikia į darbą pakinkyti visas institucijas ir visuomenei būti aktyvesnei.