Kintiškiai gyvenimo nuoboduliu nesusirgo – surengė du maratonus ir kitokią šventę

Kintu Mariu_svente_1Šiemetinių seniūnijų švenčių rengėjai – it susitarę – dalyvius stebina naujais akcentais. Nebuvo išimtis ir kintiškiai, šeštadienį surengę savo tradicinę, o kartu ir kitokią – Lietuvos 100-mečiui skirtą savo „Marių šventę“.

„Šiemet viskas kitaip“ – tokiais renginio organizatorių žodžiais trumpiausiai galima apibudinti kintiškių renginio esmę. Šiemet čia nebuvo ne tik daugybę metų įprasto gražiausių sodybų apdovanojimo, įvairių seniūnijos kaimelių gyventojų palapinių, bet net ir Kuršių marių valdovas Bangpūtys, kaip būdavo įpratęs šios šventės metu, krantan nebeišlipo.

Užtat čia susirinkusieji galėjo gėrėtis puikia Kintų muzikos festivalio įžanga – dviejų aukšto lygio chorų pasirodymu, jie išlydėjo ir sutiko grįžtančius bėgimo maratono bei plaukimo per Kuršių marių vandenis dalyvius,  bei plojo gausiam savo saviveiklininkų būriui. O jų šventės moto buvo nuo scenos nuskambėję Vydūno žodžiai: „Gyvenimo nuoboduliu serga tik nuobodūs žmonės“.

Dvi naujovės – du maratonai

„Šiemet nutarėme surengti sportinę mėgėjišką šventę ant marių kranto“, – taip šiemetinio renginio idėją apibudino viena iš renginio organizatorių, Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Tam reikalui kintiškiai išmintingai išnaudojo pagrindinį savo išskirtinumą – Kuršių marių vandenis. Kad liepos 14-ąją Kintuose startuos ir finišuos dviejų maratonų dalyviai, buvo skelbta iš anksto. Todėl ir smalsuolių Kintų uostelyje netrūko dar gerokai iki to, kai čia pasirodė pirmieji plaukimo per Kuršių marias dalyviai. Iš viso maratone dalyvavo 41 plaukikas. Kintu Mariu_svente_2

Plaukimą organizavo Kauno plaukimo mėgėjų federacija, o tokia idėja kilo norint priminti, jog kaip tik šiemet sueina 30 metų nuo tada, kai 1988-aisiais buvo pirmasis bandymas perplaukti Kuršių marias nuo Nidos iki Kintų.

Tuometiniame maratone dalyvavo ir kintiškis Arlandas Juodeška, nuo tada vis puoselėjęs idėją perplaukti marias nuo ties Pervalka esančio Lydumo rago iki Kintų. O tai nemenkas atstumas – net apie 10 kilometrų. Tiesa, ne visi dalyviai privalėjo įveikti tokį ilgą atstumą, menkiau savo jėgomis pasitikintys galėjo rinktis 2 kilometrų nuotolį. Taip ir gimė Lietuvos 100-mečiui skirtas Kuršių marių plaukimo maratonas „KMM-2018“.

Kartu su smalsuoliais plaukikus sutikęs renginio vedėjas Marijus Budraitis pasakojo, jog suvažiavo jie ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos. Tarp plaukikų buvo apie trečdalis moterų, geriausias laikas, kurį pasiekė 10 km ilgio trasos nugalėtojas buvo 2 val.06 min.

Didelio populiarumo sulaukė ir dar viena naujovė – Kintuose startavęs bėgimo maratonas Pamario gamtos takais. Šio maratono organizatoriai parengė iš viso tris skirtingo ilgio trasas – 8, 16 ir 43 kilometrų. Bėgikus registravusieji iš viso surašė pusantro šimto dalyvių sąrašą, o susirinko jie iš visų Lietuvos kampelių. Bėgikų maršrutai ėjo įvairiomis plačios apylinkės vietomis – Pamario pievomis, miškų takeliais, pro žymiuosius Kintų tvenkinius, palei Minijos upę ir Minijos kaimą. Tad važiuojantieji į Kintų šventę tai vienur, tai kitur vis sutikdavo pavienius bėgikus.

Ir plaukimo, ir bėgimo maratonus įveikę dalyviai buvo ne tik apdovanoti, bet ir pamaitinti – grįžusiųjų laukė kintiškių verdamos žuvienės kvapai.

Savivaldybės dovana – ąžuolas

Visus suėjusius, suvažiavusius ir suplaukusius į šį ant marių kranto įsikūrusį miestelį sveikino gausus būrys aukštų svečių. Į sceną lipo ir rajono savivaldybės vadovai, ir Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda.

Kartu su administracijos vadovais atvykęs Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pirmiausia pasidžiaugė, kad Kintuose nuo šiol bus dar daugiau įvairių Marių šventės tradicijų, mat tikimasi jog tradicijomis taps ir abu maratonai. Kintiškiams jis linkėjo ir gausybės turistų, o vietos bendruomenės pirmininkei Sigitai Kasparavičienei įteikė ąžuoliuką. Tiesa, medelis buvo toks solidus, jog bendruomenės pirmininkė nė nebandė jo pakelti, o per žiūrovų eiles tuo metu nuvilnijo šnabždesys, jog tai jau esąs visas ąžuolas…

Seimo narys A.S.Nausėda Kintų seniūnui Antanui Kliženčiui įteikė Nepriklausomybės akto kopiją ir solidų šakotį, ypareigodamas juo pavaišinti ir kitus šventės rengėjus. O susirinkusiesiems jis linkėjo gero oro, kurio šie, anot svečio, jau yra nusipelnę. Akivaizdu, kad jis neklydo, nes neretai Marių šventę plaunančios liūtys šįkart Kintus aplenkė. 

Negrįžusiems nupynė vainiką

Kintiškiai seniai žino kad, šventės vedėjų žodžiais tariant, šalia jų gyvenvietės ošiančios Kuršių marios ne tik maitina ir gaivina šalia gyvenančiuosius, bet neretai ir baudžia, ir prie savęs priglaudžia… Pagerbti negrįžusius iš marių yra sena šio Kintų renginio tradicija. Ir šiemet teatralizuotą šokio kompoziciją „Marios“ parengusios šokių kolektyvo „Deima“ merginos atminties vainiką perdavė Ventės – Šturmų bendruomenės pirmininkei Antaninai Jokaitienei ir seniūnaičiui Remigijui Rimkui. Jie įsipareigojo padėti vainiką prie Ventėje pastatyto paminklo negrįžusiems iš marių.

Įspūdinga banga su Šimtmečio dainų šventėje skambėjusiais kūriniais į renginį įsiliejo Kintų muzikos festivalį pradėję Klaipėdos choras „Aukuras“ ir Plungės kultūros centro choras, vadovaujami Alfonso Vildžiūno.

Vėliau vienas kitą keitė Kintų moterų ir iš Šilutės bei Žemaičių Naumiesčio atvykę ansambliai. Vakariniame koncerte sulaukta visoje Lietuvoje žinomų dainininkų ir Klaipėdos teatro „Šouxmas“ pasirodymų. Žinoma, niekas ir tuščiomis namo negrįžo, nes prekybininkai buvo atvežę gausiai ir įvairių grožybių, ir gardumynų.