Kintiškiai valdžiai nesiguodė, vietinių vargus ir džiaugsmus vardijo tik seniūnas

Kuomet rajono savivaldybės vadovai atvyko į Kintus, susitikti su jais, išklausyti jų veiklos ataskaitas ir pabendrauti daugeliui norinčiųjų vietos gyventojų nepavyko. Pasak vietinių, susitikimui parinktas laikas dirbantiesiems buvo visiškai netinkamas.
Kintų miestelyje praėjusią vasarą įvyko didelė bendruomenės šventė – čia pargabenta ir pastatyta daugiau nei 9 m aukščio varpinė su trimis varpais.

Į susitikimą atvykusieji klausimų rajono vadovams tiesiogiai nepateikė, visus sopulius išvardijo pats Kintų seniūnas Antanas Kližentis, kuriam puikiausiai žinomi dideli ir maži gyventojų džiaugsmai ir rūpesčiai.

Suvaldė vandens stichiją

Kintų seniūnijos centras Kintai – miestelis prie Kuršių marių. Seniūniją sudaro 25 kaimai, suskirstyti į 8 seniūnaitijas. Seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaruoja apie pusantro tūkstančio gyventojų.
Šios seniūnijos teritorijoje sėkmingai vystosi kaimo ir vandens turizmas, o unikalus upių ir kanalų tinklas palankus turizmo vystymui ir pramogoms, susisiekiant vandeniu su rajono centru, Neringa, Klaipėda, Rusne.

Pandemija per pastaruosius kelis metus paveikė ir pamariškių švietimą, kultūrą, turizmą ir verslą. „Neįmanoma to neigiamo poveikio nepastebėti. Prie viso to prisidėjo dar ir antrasis potvynis. Tokios sudėtingos situacijos senokai nebuvo“, – teigia seniūnas A. Kližentis.

Seniūnas džiaugiasi aktyvia ir iniciatyvia bendruomene, potvynio padariniams valdyti įkūrusią „Minijos – Rūgalių“ asociaciją. Vandeniui pakilus 1.30 m jau grėsė, kad gali būti išplautas polderis, tačiau šios asociacijos žmonių pastangomis, sukrovus 1000 maišų įvirtinimą, vanduo buvo sulaikytas ir stichija suvaldyta.

Seniūnijos vadovas džiaugiasi, kad pastaruoju metu nebesulaukiama atšiaurių žiemų. Tokiomis žiemiškomis, be šalčio ir be įšalo, žvyrkeliai ir grunto keliai tampa sunkiai išvažiuojami, duobėti.
„Tuomet suprantamas kaimų gyventojų pyktis ir neviltis, siekiant mašina įveikti duobėtą ir pažliugusį kelią, o mūsų – seniūnijos noras tokius kelius sutvarkyti, padaryti kiek įmanoma labiau tinkamais transporto eismui. Kaip tai padaryti turint minimalias lėšas – galvosūkis! Tai kasmet tikrai nemenkas iššūkis“, – sakė A. Kližentis.

Garsina ir gamta ir sporto bei kultūros renginiai

„Vėtrungės“ poilsiavietė jau perduota Profesinio mokymo centrui ir laukia rekonstrukcijos pradžios.

Praėjusiais metais Kintuose įvyko tarptautinis plaukimo maratonas Kuršių mariose. Viešoji įstaiga „Kintai Arts“ miestelio vardą jau garsina tarptautiniu mastu. Įkurtoje tarptautinėje menininkų rezidencijoje, sudarytos sąlygos menininkams koncentruotis į kūrybos procesą, eksperimentuoti ir jausti visišką laisvę. Paminėtina ir Kintų Vydūno kultūros centro jau 18-tą kartą suorganizuota tarptautinė emalio meno laboratorija.

Prie Šilutės rajono strateginio plano įgyvendinimo neabejotinai prisideda ir Kintai. Vietinius džiugina, kad jau parengtas Uosto gatvės kapitalinio remonto ir apšvietimo techninis projektas, pradėtas įgyvendinti Žuvininkystės plėtros projektas Kintų gyvenvietės prieplaukoje. Prasidėjo baigiamasis „Baltic for all“ projekto, finansuojamo pagal ES pietų Baltijos programą, etapas. Visuomenei pristatytos ir „Vėtrungės“ poilsiavietės vizijos. Iš Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų, pasirašius trišalę sutartį, startavo „Kultūros skūnia“.

Miestelio bendruomenė, turinti glaudžią sąsają su istoriškai čia nuo seno gyvenančia evangelikų liuteronų bendruomene, naudojasi ir puoselėja istorinius pastatus: kultūros namus – daugiafunkcį centrą, bažnyčių kompleksą, seniūnijos pastatą, o dabar bus įveiklintas dar vienas objektas – senoji evangelikų liuteronų daržinė.

Praėjusiais metais kintiškiams pavyko įgyvendinti vieną iš bendruomenės lūkesčių – pakloti asfaltbetonio dangą ant rajoninės reikšmės kelio Povilai – Minija, suremontuoti pėsčiųjų taką Uogalių kaime, Kuršių gatvėje.

Pasitikdami Lietuvos gimtadienį – kovo 11-ąją, kintiškiai būrėsi nepaprastame renginyje – istorinio Ventės rago švyturio „įveiklinime“. Būtent tą dieną pradėjęs mirksėti senasis švyturys bus prikeltas naujam gyvenimui.

Pasak seniūno A. Kliženčio, kintiškiai ne tik pelnytai džiaugiasi čia išauginama žuvimi, gaminama žuvies produkcija, kavinėmis, kaimo turizmo sodybų teikiamomis paslaugomis, bet ir turi pretenzingų svajonių. Visi tiki, kad jas įgyvendinus šis kraštas bus dar patrauklesnis, lankomas, matomas, o pabuvoję čia vieną kartą, norės sugrįžti.