Kviečia kaminas
Šis pastatas yra išskirtinis ne tik savo geografine padėtimi Kuršių marių kontekste, tačiau ir turi ryškiausią infrastruktūrinį Kintų artefaktą – kaminą. Šis kaminas – tarsi metafora miestelio laike. Būtent todėl nuo jo, kaip simbolinę reikšmę turinčio materialaus paveldo, buvo pradėtas VšĮ „QKilpos“ inicijuotas ir Lietuvos Kultūros Tarybos paremtas atgaivinimo projektas „Kintų sinergija: vietos tapatybės paieškos meno įrankiais“.
Pirmasis šio proceso etapas buvo tiesiogiai susijęs ne tik su infrastruktūros tvarkymo darbais, tačiau ir su meno energijos panaudojimu gyvybei aktyvuoti. Dailininko Lino Kaziulionio pagalba, kaminas dabar jau kviečia į dialogą visus gyventojus ar atvykstančiuosius. Štai ką apie savo patirtį pasakoja pats menininkas.
– Linai, papasakokite, kaip gimė piešinio ant Kintų Kamino idėja. Ką simbolizuoja jūsų nupieštas darbas?
– Labai džiaugiuosi, kad buvau pakviestas prisidėti prie šios idėjos ir iniciatyvos kaip menininkas. Prisidėti tuo, ką geriausiai moku, šiuo atveju – meniškai apipavidalinti ir nupiešti kaminą. Kuriant eskizus pasiūliau keletą variantų: eskizuose vaizdavau žveją, paukščius. Įkvėpimo sėmiausi skaitydamas Kintų istoriją: anksčiau čia buvo tradicinis žvejų kaimelis, o dabar atvykstantys žmonės domisi Kintuose organizuojamais meno renginiais, atvyksta stebėti paukščių, pabūti ramioje gamtoje. Taip pat šie kraštai garsėja natūralia ir be galo gražia gamta, todėl nusprendžiau, kad ir piešinys turėtų tarsi susilieti su gamta. Dėl šios priežasties eskizą kūriau žemiškų spalvų, labai abstraktų. Noriu, kad žmonės pamatę šį piešinį negalvotų tik apie paukštį ar jo rūšį. Trokštu, kad kiekvienas išvydęs šį piešinį, interpretuotų ir patirtų jį savaip. Galbūt vienam piešinys primins nuostabų saulėlydį, kurį kažkada matė su mylimu žmogumi, kitam – įsimintinus ir ramius pasivaikščiojimus po mišką…
– Ar teko anksčiau dirbti prie tokio objekto? Gal tai pirmasis kaminas jūsų kūrybinėje istorijoje? Ar yra kažkokių specifinių iššūkių dirbant su ne plokščia erdve?
– Tai mano pirmasis kaminas kūrybinėje istorijoje, aukščiausiai esu piršęs 17 m aukštyje. Ko gero, Kintuose įgyvendintas projektas pagerino mano aukščio rekordus.
Iki šiol niekada nebuvo nerimo ar baimės kilti į tokį aukštį, bet nemeluosiu – šį kartą man buvo tikras iššūkis. Tikrai yra didžiulis skirtumas, kada keliesi šalia sienos: tarsi turi sienos „atramą“ ir aukštis neatrodo toks baisus, jautiesi stabiliau, drąsiau. Su kaminu viskas atvirkščiai: pakilęs jaučiuosi, jog kabau tiesiog ore, jausmas tikrai keistas, jį patyriau pirmą kartą. Taip pat papildomo adrenalino pridėjo ir vėjo gūsiai, kurie mane sūpavo į visas puses. Bet manau, kad šis iššūkis įveiktas ir nors ir buvo baimės, tačiau projektas ir piešinys įgyvendintas šimtu procentų.
– Kaip matytumėte Kintus besivystančius ateityje. Tarkime – kad ir aplinka šalia kamino. Ar jums atrodo tai perspektyvu, ar kaip tik meno kalba norėtute atkreipti dėmesį į tokius industrinius monstrus – kaip juos sutvarkyti? Gal turėtumėte kokių patarimų iš savo patirties bendruomenei?
– Aš labai noriu pasidžiaugti, kad miesteliuose yra tokių iniciatyvių ir kūrybingų žmonių, kurie imasi įvairių meno ir kultūrinių projektų. Tikrai reikia turėti be galo daug fantazijos ir kūrybiškumo, nes iš šono atrodo, kad katilinė jau užmirštas ir nugriovimo prašantis objektas. Tačiau vaizduotę ir valią turintys žmonės čia mato didžiulį potencialą ir atgaivinimą įvairiomis kryptimis – muziejumi, galerija, dirbtuvėmis, paskaitomis ir renginiais. Labai palaikau tokius projektus ir iniciatyvas bei tikiu, kad tai paskatins vietinius gyventojus aktyviai dalyvauti ir įsitraukti į kultūrinius renginius. Tuo pačiu tai taps didžiuliu traukos objektu ne tik turistams, bet ir menininkams iš Lietuvos ir viso pasaulio.
Patarimų nežinau ar turiu, bet turiu linkėjimų visai bendruomenei. Tikrai labai visus kviečiu įsitraukti ir prisidėti prie katilinės atnaujinimo. Drąsiai dalinkitės savo mintimis ir lūkesčiais. Tikiu, kad jūsų idėjos virs apčiuopiamu rezultatu, o gal net ir būsimo renginio pagrindine ašimi.
Katilinės kamino tapybos bei avarinės padėties išsiaiškinimo ir pašalinimo darbai buvo baigti praėjusią savaitę. Patyrę aukštalipiai ir alpinistai Julius Survila ir jo komandos bendražygis Darius Plėštys įvertino kamino būklę, pašalino pavojingiausias žaibo perskeltas kamino dalis ir suteikė jam vilties perspektyvą. Šilutės meno mokyklos Kintų dailės skyriaus mokiniai su mokytoju Aurimu Liekiu aplankė kamino tapybos vietą, pabendravo su aukštalipiais ir dailininku, bei gavo įdomią užduotį – sukurti meninę/praktinę viziją kamino ateičiai. Manome, kad ne tik vaikai, bet ir dauguma kintiškių džiaugiasi, kad apleistoji katilinė ir kaminas gali atbusti kitokiam – naujam gyvenimui.
Projektą remia Lietuvos kultūros Taryba.