Kirpėjas Artūras Jakas pataria renkantis įvaizdį pasikliauti savo nuomone

kirpejas P1200484Rugsėjo 9-ąją minima Tarptautinė grožio diena. Kiekvienas žmogus yra unikalus: storas, lieknas, aukštas, žemas, garbanotais ar tiesiais plaukais. Kiekvienas grožį suvokia skirtingai, nes pasaulį mato ir vertina pagal savo supratimą, patyrimą, išsilavinimą. Natūralu, kad vienas tuo pačiu objektu gali žavėtis, o kitas bjaurėtis.

„Kiekvieną savo kūno dalelę, plaukų spalvą bei struktūrą reikia priimti kaip Dievo dovaną, nes esi toks, koks ir turi būti. Jei kažkas savyje nepatinka ir nori tą pakeisti, tai jau eini prieš gamtą, nesi laisvas vidumi, gyveni susikaustęs“, – savitą grožio supratimą išsakė šilutiškis kirpėjas Artūras Jakas.

Grožio dienos proga su Artūru kalbamės apie jo profesiją. Anot kirpėjo, tik mylėdamas savo darbą gali pasiekti geriausių rezultatų ir realizuoti save.

Pašaukimą pajuto paauglystėje

Grožio salone A.Jakas dirba 12 metų, tačiau jau būdamas šešiolikos suprato, kad norėtų visą gyvenimą dirbti šį darbą. Tuomet apkirpęs draugą pajuto, kad patinka gražinti žmones, kurti jų stilių. Iš pirmo karto viskas puikiai pavyko. Netrukus į eilę pasidailinti šukuosenas užsirašė draugai, kaimynai.

„Šiam amatui reikia turėti gyslelę“, – mano A.Jakas, po mokyklos baigimo pasirinkęs mokytis kirpėjo profesijos. Tačiau iškart pagal įgytą specialybę jaunuolis nedirbo, nes galvojo, kad tai nėra pelninga. Kai vėl paėmė žirkles į rankas, jau buvo nutekėję šiek tiek laiko.

Norvegai paprastesni

Į didesnius miestus Šilutės Artūras nekeistų, čia jam patinka, o ir kiek uždirba – pakanka. Tiesa, norėdamas išbandyti save, pakeisti aplinką ir sudrumsti monotoniją, jis 2 kartus po dvi savaites buvo išvykęs į Norvegiją. Bergeno mieste grožio saloną atidarė viena jo pažįstama ir pakvietė specialistą padirbėti ten.

Norvegijoje A.Jakas daugiausiai kirpo lietuvius, kurie apie šilutiškį jau buvo girdėję iš grožio salono savininkės. Artūrui klientų pačiam ieškotis neteko – apkirpus vieną žmogų, pastarojo nuotrauka buvo įdėta į kirpyklos Facebook’o profilį ir netrukus užtvindyta komentarais, o kirpėjas – naujais užsakymais.

Padirbėjęs svetur, galiausiai Artūras turėjo pasirinkti arba Bergeną, arba Šilutę, nes būnant viename miestelyje, klientai skambindavo iš kito ir atvirkščiai. Buvo per sunku, nes negalėjo vienu metu būti dviejose vietose, todėl pasirinko Šilutę, kuri jam yra miela.

Lygindamas Šilutės ir Bergeno lietuvius, Artūras pripažįsta, kad reiklesnieji gyvena užsienyje. „Nors jie labiau atsipalaidavę, bet iš specialisto tikisi daugiau, o ir pats stengiausi kuo profesionaliau atlikti savo darbą“, – pasakoja kirpėjas, viešnagės Norvegijoje metu nesulaukęs nė vieno nusiskundimo, tik pagyrimus.

Pasak jo, patys norvegai yra paprasti, daug nereikalaujantys ir nelabai nusimanantys apie kirpimo bei plaukų dažymo subtilybes. Geras specialistas Norvegijoje dažniausiai dirba prestižiniame salone ir pas jį kirpimas kainuos 2000 kronų (apie 1000 Lt). Paprastesniame salone vyriškas kirpimas kainuoja nuo 250 iki 400 kronų, dažymas – nuo 600 iki 2000 kronų. Lietuviai reiklesni už vietinius, žino, koks turi būti kokybiškas kirpimas, nes Lietuvoje gali lankytis pas gerus specialistus.

Šukuoseną parenka pagal veidą

Artūro klientai žino, kad kėdėje teks sėdėti mažiausiai valandą. Jis pripažįsta, kad pradžioje per valandą nukirpdavo du vyrus, o dabar visą valandą skiria vienam klientui. Nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris, ar kirpejas1vaikas.

Ilgo darbo rezultatas – geresnė kokybė. „Jeigu blogai (greitai) nukirpsi, po 2-3 savaičių vyras turės sugrįžti, kerpant ilgiau, t.y. kruopščiau ir kokybiškiau, klientui vėl apsilankyti reikės po mėnesio ar pusantro“, – atskleidžia specialistas.

Pasak A.Jako, gerai ir su meile atliktą darbą klientai vertina ir rikiuojasi į eilę. Anot jo, jeigu į žmogų žiūrėsi kaip į pinigų maišą, dirbsi atmestinai, darbas ilgainiui taps kančia, tą pajus ir kiti.

Šukuoseną kirpėjas taiko pagal veido bruožus, charakterio savybes, apsirengimo stilių. Didžioji dalis klientų jo profesionalumu pasitiki. Pasak Artūro, daugeliui žmonių jų pamėgta šukuosena netinka, nes jie nemato savęs iš šalies. „Prisižiūri įvairių kirpimų, šukuosenų per televiziją, žurnaluose ir galvoja, kad jos tinka kiekvienam“, – sako meistras.

Būna, kad žmogus garbanotais plaukais prašo suformuoti šukuoseną, skirtą tiesiems plaukams. Tokiais atvejais jis stengiasi atkalbėti, paaiškinti ir dažnai su klientu atranda kompromisą bei jam tinkamą šukuoseną.

Dauguma žmonių nori lengvų, praktiškų kirpimų, kad atsikėlus ryte vienas plaukas nebūtų į kairę, o kitas – į dešinę. Tiesiog išsiplovus ir išsidžiovinus galvą iškart būtų galima keliauti į darbą.

Prašė plaukus nudažyti žaliai

Kokį keisčiausią kliento pageidavimą prisimena meistras? Kiek pamąstęs, jis atsako, kad buvo vyrukas, norėjęs plaukus žaliai nusidažyti, mat ruošėsi kažkokiai šventei ar su draugu susilažinęs buvo. Bet Artūras neturėjo tokios spalvos dažų, todėl į šią avantiūrą nesileido. Pasitaiko ir tokių klientų, kurie užmiega kėdėje.

Kirpėjas pataria negailėti pinigų profesionalioms plaukų priežiūros priemonėms. Geriau ateiti pas kirpėją ir pasiklausti, ką naudoti, o ne prisipirkti parduotuvėje pigių priemonių, kurios dažnai netinka.

Pavyzdžiui, renkantis šampūną, reikia nebijoti pamėginti kelis skirtingus ir stebėti, ar plaukai sausėja, ar riebaluojasi, ar skilinėja.

Jis nepataria moterims dažyti plaukus namuose, nes reta kuri tai atlieka kokybiškai. Paskui jos ateina į grožio saloną persidažyti ir reikia daug darbo nuimti pirminę spalvą ir išgauti tokią, kokios reikia. Dauguma namuose dažosi taupydamos, bet A.Jakas primena, kad pernelyg taupus moka du kartus.

Vyrai plaukus šiais laikais dažo retai, nors anksčiau stengdavosi slėpti pražilusius plaukus, kai kurie pageidaudavo pakeisti natūralią jų spalvą. Dabar vyrai, anot kirpėjo, suprato, kad dažyti plaukus – nevyriška.

Pataria turėti savo nuomonę

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad moteriai peržengus 40-ties metų slenkstį, privalu nusirėžti kasas. Artūro nuomone, jeigu vyresnė moteris yra stambi, ji gražiau atrodys su trumpų plaukų šukuosena. Lieknai tinka ilgi plaukai, tačiau reikia atsižvelgti į jų būklę – nušiurę, nutrupėjusiais galiukais plaukai tikrai nepuoš. Net jeigu 40-metė visą gyvenimą nešiojo ilgus plaukus, Artūras patartų nebijoti juos gerokai patrumpinti.

Pašnekovas žino, kad dažniausiai moterys plaukų nesiryžta pakirpti dėl patogumo arba bijodamos pokyčių. „Kai kurie žmonės tiesiog neturi savo nuomonės. Nereikia kreipti dėmesio, ką kitas pasakys. Jei tu jautiesi gerai, neklausyk kitų, gyvenk taip, kaip tau atrodo teisinga“, – tokį patarimą duoda kirpėjas.