Kiškučių „gelbėtojai“ užkrovė rūpestį savanoriams

kiskuciai 2Į gyvūnus globojančias organizacijas patenka ne tik šunys ar katės, bet ir laukiniai gyvūnai. Taip prieš porą savaičių nutiko Šilutėje, kai žmonės lauke rado ir paėmė du mažus kiškučius.

Žmogaus paliestų jauniklių nebepripažįsta jų motinos, tad mažylius kiškučius apsiėmė auginti VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ savanoriai.

Aplinkos ministerija išplatino priminimą, kad jokiu būdu negalima namo neštis rastų sveikų žvėrių ar paukščių jauniklių.

Kiškučiais pasirūpinta

Kovo viduryje gyvūnų gerove besirūpinančiai organizacijai paskambinę Šilutės seniūnijos darbuotojai pranešė, jog viešuosius darbus atliekantys žmonės lauke rado du mažus kiškučius.

Žmonių apčiupinėtais mažyliais kiškučių mama jau būtų nebesirūpinusi, tad paleisti į gamtą ilgaausių nebuvo galima.

„Nuvykę mažylių paimti pamatėme gal pusės delno dydžio nedrąsiai ausytes keliančius du gyvūnėlius. Dabar gražuoliai maitinami ir šiltai saugomi mūsų savanorės glėbyje“, – rašoma „Šilutės gyvūnų gerovės“ „Facebook“ puslapyje.

Po savaitės zuikučiai tapo prieraišesni, reaguoja į žmones, spurda, nuolat nori bendrauti ir kasdien tampa vis stipresni.

Savanorė Jolanta gyvūnėlius nusprendė užauginti pati. Filmuotoje medžiagoje galima pamatyti, kaip pamatę savo „naująją mamą“ kiškučiai ropščiasi iš narvo ir strykčioja pas ją.

Gyvūnus globojantys savanoriai nesidžiaugia, jog kiškučiai neteko laisvės ir tikrosios savo šeimos. Jie pabrėžia, kad laukinių gyvūnų nereikia liesti.

Neštis laukinių gyvūnų jauniklių – nevalia

Aplinkos ministerija informuoja, jog pastaruoju metu gamtosaugos specialistai sulaukia nemažai gyventojų skambučių apie rastus tariamai beglobius laukinių gyvūnų ir paukščių jauniklius. Žmonės prašo patarti, kaip juos, parsineštus į namus, maitinti ir globoti.

Pasak gamtosaugininkų, Laukinės gyvūnijos įstatymas griežtai draudžia imti iš gamtos gyvūnų jauniklius. Jie tik labai retai būna beglobiai, našlaičiai.

Pievoje ar miške rastas kiškiukas, lapiukas, elniukas, briedžiukas ar stirniukas paprastai būna ne vienas. Pajutusi artėjantį žmogų, jo motina pasitraukia, o dar mažas ir silpnas jauniklis instinktyviai prisiglaudžia savo guolyje. Taip pat ir su paukščių jaunikliais. Palikę lizdą, jie dažnai dar nemoka gerai skraidyti, slepiasi žolėje ar tarp šakų ir laukia su lesalu atskrendančių tėvų.

Žmonėms, pranešantiems apie aptiktus pelėdžiukus, gamtosaugininkai paaiškina, kad jie iš drevės ar inkilo išropoja dar pūkuoti, vos pradėjus kaltis plunsnoms, nes lizde ilgai būti pavojinga – tik taip jų nesunaikina kiaunės.

Radus žvėrių ar paukščių jauniklį, nereikia jo nei liesti, nei imti, kad ant kūnelio neliktų žmogaus kvapo.

Paimti galima tik sužalotus gyvūnų jauniklius – tuos, kuriuos būtina gydyti.

Gamtosaugininkai primena, kad net sėkmingai žmogaus užaugintas žvėries ar paukščio jauniklis sunkiai prisitaiko gyventi laisvėje. Daugelis jų, išleistų į gamtą, žūsta jau pirmosiomis dienomis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.