Klaidingi įsitikinimai apie rėmenį trukdo pasveikti

„Duokite ko nors nuo rėmens“, – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta vaistininkai.

Virškinimo sutrikimai, kai jaučiamas deginimas „po duobute“, riaugėjimas, pilvo skausmai, sustojusio skrandžio pojūtis ar pykinimas, kankina beveik kas antrą Lietuvos gyventoją. Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl neieško priežasties.

 

Farmacininkė Gintarė Krikščiūnienė sako, kad ne visada padeda tokie liaudies medicinos receptai, kaip šviežiai tarkuotų bulvių sulčių gėrimas, mirkyti linų sėmenys, turintys gleivių, ar sodos gėrimas.
Tačiau kartais ir vaistai padaro meškos paslaugą – tiek sumažina skrandžio rūgšties gamybą, kad tokia terpė tampa palanki sparčiau plisti įvairiems sukėlėjams bei apsunkina virškinimą.

– Kodėl didėja skrandžio rūgštingumas?

– Virškinimo sistema apdoroja maistą mechaniškai ir chemiškai, be joje vykstančių procesų organizmas negalėtų pasisavinti maisto medžiagų, o skrandyje gaminama druskos rūgštis atlieka itin svarbų vaidmenį visoje grandinėje. Normaliai veikiančioje virškinimo sistemoje maistas visada juda viena kryptimi. Yra daug saugiklių, kurie neleidžia grįžti maistui atgal, pavyzdžiui, stemplės sfinkteris. Bet kai sutrinka jo sandarumas, maistas iš skrandžio grįžta atgal į stemplę.

Virškinamojo trakto negalavimai, taip pat gastroezofaginio refliukso liga (GERL), gali turėti dviejų rūšių kilmę: tai funkciniai sutrikimai, siejami su konkrečiais maisto produktais, persivalgymu, ir nefunkciniai sutrikimai, siejami su padidėjusiu nervinės sistemos jautrumu, gretutinėmis ligomis.

Didžioji dalis skrandžio rūgštingumo sutrikimų yra susiję su gyvenimo būdu, mitybos ypatumais, kai kurių maisto produktų vartojimu, taip pat žalingais įpročiais. Yra net sąrašas maisto produktų, kurie atlaisvina virškinamojo trakto raukus, todėl iš skrandžio maisto turinys gali patekti į stemplę, o tai sukelia nemalonius pojūčius. Tačiau tokius pačius pojūčius gali jausti ir žmonės, kurių nervų sistema itin jautri. Dėl streso, įtampos jiems gali kilti funkcinei dispepsijai būdingų požymių.

Kokie maisto produktai labiausiai provokuoja rėmenį?

– Nereguliarus maitinimasis, persivalgymas, valgymas prieš miegą, maudymąsi ar sportavimą, antsvoris, saldieji gėrimai, aštrus, rūgštus ir riebus maistas, padažai, šokoladas, kai kurie vaistai, rūkymas, alkoholis, stresas, miego stoka, taip pat ir H. pylori infekcija. Kavos mėgėjai dažniau kenčia nuo šio negalavimo, tačiau kalta ne pati kava, o tai, kaip ji vartojama.

– Ar visada reikia mažinti skrandžio rūgštingumą?

– Skrandžio rūgštis mums reikalinga. Ji padeda organizmui pasisavinti statybines medžiagas, mikroelementus, vitaminus, saugo mus nuo virusų, bakterijų ir grybelių sukeliančių infekcijas. Tai – agresyvi rūgštis, jos rūgštingumas yra didelis (pH 1,5), bet skrandžio gleivinė yra atspari. Jei skrandžio rūgštis patenka į kitus organus, yra blogai.

Rėmuo – deginantis jausmas, tačiau nebūtinai susijęs su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu. Dažnai žmonės kaltina pernelyg didelį šios rūgšties kiekį, imasi rūgštingumą mažinančių preparatų, bet tai kartais net žalinga.

– Kaip išsirinkti tinkamiausią priemonę?

– Vieniems rėmuo gali atsirasti kaip trumpalaikis sutrikimas persivalgius, kitiems jis būna susijęs su gretimomis ligomis, įvairių vaistų sukeltu nepageidaujamu poveikiu. Yra receptinių ir nereceptinių medikamentų, taip pat maisto papildų. Vieni blokuoja skrandžio rūgštį, kiti – veikia jos gamybą, dar kiti normalizuoja virškinamojo trakto veiklą.

Daug kas rėmenį lygina su gaisru, kurį būtina kuo greičiau užgesinti, nes deginimo jausmas „po duobute“ gali būti sunkiai pakeliamas. Tačiau užgesinę gaisrą privalome ieškoti priežasties, kad nelaimė nepasikartotų.