Prieš 93 metus, 1923 metų sausio 15-19 dienomis, Lietuvos valstybė žengė vieną svarbiausių šalies istorijoje žingsnių – prisijungė Klaipėdos kraštą. Tai buvo Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos karinė akcija Prancūzijos valdomame Klaipėdos krašte, pasitelkiant šiame krašte gyvenusius Lietuvai lojalius visuomenės veikėjus.
Penktadienį Šilutės savivaldybės prieigose, prie paminklo to meto įvykiams atminti, įvyko 1923 metų sausio įvykių minėjimas, savivaldybės vadovai padėjo gėlių.
Šilutėje 1923 metų pradžioje dirbęs Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas sausio 9 d. paskelbė manifestą, kuris 
turėjo legitimizuoti prancūzų administracijos nuvertimą Klaipėdoje. 1923 m. sausio 19 d. deklaracijoje komitetas pareiškė, kad Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos autonomijos teisėmis. Gavęs šią deklaraciją, Lietuvos Seimas 1923 m. sausio 24 d. nurodė Ernesto Galvanausko vyriausybei parengti susijungimo aktus.
Remdamasi šiais dokumentais Lietuvos valstybė atsiėmė kadaise Vokietijos nukariautų baltų genčių žemes ir tapo jūrine valstybe, turinti Klaipėdos uostą prie Baltijos jūros.
Penktadienį vykusiame Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos minėjime Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pasveikino visus, susirinkusius paminėti tokį reikšmingą įvykį, ir dėkojo tremtinių ir politinių kalinių chorui „Pamario aidas“, jaunųjų šaulių kuopos nariams, vadovaujamiems Donato Jauniaus, kurie kiekvienąmet prisideda prie minėjimo organizavimo.
Savivaldybės meras V.Laurinaitis pasidžiaugė, kad Lietuvos valstybė buvusiam Klaipėdos kraštui suteikė Mažosios Lietuvos etnografinio regiono statusą. Jis pažymėjo, kad šis kraštas nuo pat prijungimo buvo savitas ir savo kultūriniu paveldu praturtino visos Lietuvos kultūrą. Šilutės krašto žmonėms jis linkėjo saugoti ir puoselėti Mažosios Lietuvos savitumą. Jo nuomone, Šilutės miestas gali išsikovoti teisę vadintis Mažosios Lietuvos sostine.