„Pastaruoju metu kai kurie politikai – Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos, Lietuvos respublikos Seimo nariai pasisakymuose žiniasklaidoje klaidina vakarų Lietuvos gyventojus, kad Klaipėdos mieste esančiose ligoninėse nebebus teikiamos arba neteikiamos aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugos pacientams, todėl jie priversti ieškoti pagalbos Vilniaus ar Kauno universitetinėse Klinikose. Apgailestaujame dėl neteisingai, kai kurių asmenų skleidžiamos informacijos ir jos naudojimo kitais, ne pacientų naudai skirtais tikslais.
Atkreipiame visų dėmesį į tai, kad įvedus sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui giminingų diagnozių grupių (DRG) metodiką, ligoninių sveikatos priežiūros paslaugos neskirstomos į antrines ar tretines (antrinį ar tretinį lygį). Toks skirstymas išlikęs tik ligoninių licencijose.
LSMU Kauno ir VU Santaros klinikose koncentruojamos ypatingai sudėtingos ir retų ligų sveikatos priežiūros paslaugos – organų transplantacija, didelės apimties nudegimai, kūdikių operacijos, labai sudėtingų ir retų kraujo bei kitų onkologinių ligų, įkurti labai retų ligų referentiniai centrai. Juose dabar gydomi ir bus gydomi ateityje visos šalies pacientai. Steigti dar trečią šių profilių diagnostikos bei gydymo centrą nei ekonomiškai, nei finansiškai netikslinga.
Aukščiausio lygio paslaugų teikimo klausimas vakarų Lietuvos gyventojams svarstytas Klaipėdos miesto daugiaprofilinių ligoninių vadovų konsultacinėje taryboje. Vadovai dar kartą aptarė ir įvertino kiekvienos asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencijas, patvirtintas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriose nurodyta aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų teikimo profiliai bei realiai suteiktos paslaugos (suteiktų paslaugų ataskaitos). Kiekvienos ligoninės vadovas informavo apie aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų teikimo apimtis, statistinius duomenis kiek suteikta aukščiausio (tretinio) lygio paslaugų nuo visų suteiktų aktyvaus gydymo paslaugų skaičiaus per 2021 metus:
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – 88 proc., Klaipėdos jūrininkų ligoninėje – 76 proc., Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – 81 proc., Klaipėdos vaikų ligoninėje – 25 proc.
Mes, ligoninių vadovai patvirtiname, kad Klaipėdos mieste veikiančios keturios skirtingo pavaldumo ligoninės ir nebūdamos universiteto ligoninėmis jau keli dešimtmečiai užtikrina regiono gyventojams visas galimas aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, jas pastoviai tobulina.
Teikiame ir tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių neteikia kitos šalies ligoninės – pavyzdžiui robotinės chirurgijos. Todėl iš esmės pritardami įstatyminei nuostatai, kad Klaipėdos universitetas gali būti vienas ligoninės steigėjų, atkreipiame LR sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės mero ir tarybos narių, bei visuomenės (pacientų) dėmesį į tai, kad tolesnę ligoninių pertvarką reikia vykdyti tik gerai išanalizavus tokios pertvarkos poveikį medikams bei kitiems ligoninių darbuotojams, miesto bei regiono gyventojams.
Dabartinę sveikatos priežiūros reformą planuojama vykdyti 2022 – 2024 metais, 2024 metais numatytos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, todėl bet koks skubėjimas ne tik nėra būtinas bet ir gali sukelti neprognozuojamas pasekmes gyventojų sveikatos priežiūrai, ypač esant labai įtemptai padėčiai, susijusiai su Covid- 19 pandemija.
Užtikriname, kad pacientai gauna ir gaus visas reikalingas skubias ir planines sveikatos priežiūros paslaugas Klaipėdos miesto ligoninėse.“, – skelbiama tekste.