„Jeigu tu sergi, žinok – esi ne vienas, skausmo ir kančios prislėgtas. Ateik. Drauge mokysimės įveikti ligą ir žengti nauju keliu…“
Tai kvietimas, kurį išgirdusiems onkologinės ligos diagnozę ir jų artimiems žmonėms taria Klaipėdoje įkurto šv. Pranciškaus onkologijos centro darbuotojai.
Išgirdę vėžio diagnozę daugelis žmonių ir jų artimųjų jaučiasi tarsi pasiklydę jūroje, nebematantys švyturio krante. Prieš 9 metus duris atvėręs šv. Pranciškaus onkologijos centras tarsi uždegė švyturį tame krante ir nuo tada kviečia onkologinius ligonius bei jų šeimų narius plaukti kartu į vilties uostą. 
„Padėsime nurimti, rasti viltį ir priimti naują savo gyvenimo kelią“, – sako centro darbuotojai.
Ir žmonės ateina. Ateina sergantieji, jų artimieji, ir net juos gydantys medikai. Tai pirmas toks centras Lietuvoje.
Rėmė ES, Lietuvos organizacijos, bendruomenės, privatininkai
Nuo 2005-ųjų veikiantis šv. Pranciškaus onkologijos centras – viešoji įstaiga, dabar yra išlaikoma iš aukotojų – Lietuvos ir užsienio gyventojų – skiriamų lėšų.
Centro statybos darbus ir įkūrimą rėmė ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ prioriteto įgyvendinimo priemonės „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ projektas „Šv. Pranciškaus onkologijos dienos centro statyba siekiant sukurti palankias sąlygas vėžiu sergantiesiems ir jų artimiesiems (I etapas)“.
Centro statyba kainavo 1 433 474,46 Lt, didžioji dalis lėšų – 1 218 453,29 Lt – buvo skirta iš 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų paramos.
Įgyvendinus projektą sukurtos palankios vėžio ligų įveikimo ir gyvenimo kokybės gerinimo sąlygos onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems teikiant jiems dvasinės ir psichosocialinės pagalbos paslaugas. Už skirtus pinigus 2011-2013 m. pastatytas daugiau kaip 500 kv. m ploto Informacijos ir meno terapijos centras Savanorių g. 4, Klaipėdoje, kuriame vienu metu centro teikiamomis paslaugomis galės naudotis iki 40 asmenų. Įsigyti baldai, muzikos instrumentai, kompiuterinė įranga ir kitos priemonės, darbui su sergančiais pacientais parengta 30 savanorių, išleista 10 leidinių, parengta interneto svetainė ir kt.
Koplyčiai vietą nurodė pavargusi moteris
Centro direktorė Aldona Kerpytė, klausiama, kas buvo tokios įstaigos idėjos autorius, sako, jog idėja kilo tuomet, kai ją likimas suvedė su vienuoliais broliais Evaldu ir Benediktu. Moteris jau buvo pati išgirdusi skaudinančią diagnozę, ir net spėjusi 2001 metais įkurti vėžiu sergančių klaipėdiečių moterų draugiją „Zunda“.
A.Kerpytė prisimena, jog tuomet, kai kartu su vienuoliais broliais Evaldu ir Benediktu sumanė kurti tokią įstaigą, pirmiausia kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, mat reikėjo gauti tuščią plotą centro statybai.
„Tada neturėjome nė vieno lito, tik didelį troškimą kažkokiu būdu organizuoti psichologinės pagalbos teikimą sergantiems žmonėms“, – prisimena A.Kerpytė.
Savivaldybė pasiūlė galimą žemės sklypą ir centro sumanytojai nuvyko jį apžiūrėti. Stovint lauke šalia Onkologijos ligoninės, brolis Benediktas kėlė rankas į dangų ir prašė: „Dieve, jei tai ši vieta, jei čia lemta atsirasti centrui, duok kokį nors ženklą…“
Bet vienuolis prisipažįsta jokio ženklo negavęs. Tik trijulei pasukus iš tos dykynės link pagrindinio kelio, jie pamatė pievoje miegančią moterį. Pabudusi moteris sutriko ir pasiteisino prigulusi trumpam pailsėti, nes esanti labai išvargusi, mat slaugo greta esančioje ligoninėje nuo vėžio mirštantį brolį.
„Tai ir buvo ženklas, kad šioje vietoje turi išaugti pagalbos sunkiems ligoniams centras“, – sako dabar brolis Benediktas.
Paėmęs pagalį jis pažymėjo vietą, kur gulėjo moteris ir pasakė, jog kaip tik šioje vietoje turi stovėti koplyčios altorius. Šiandien prie centro jau veikiančios Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios altorius kaip tik toje vietoje ir stovi.
Koplyčioje ne tik aukojamos mišios už onkologinius ligonius ir jų artimuosius, bet rengiami vargonų koncertai ir ligoniams, ir Klaipėdos miesto bendruomenei. Joje įrengti vienais geriausių pasaulyje tituluojami „Rieger“ firmos (Austrija) vargonai.
Onkologijos centre 2000 metais įsikūrė ir vėžiu sergančius žmones bei jų artimuosius iš įvairių Lietuvos vietovių vienijanti bendruomenė „Vilties piligrimai“. Bendruomenės nariai renkasi šiame centre pasidalinti viltimi, išgyvenimais ir patirtimi. Daugelis vėžio ligos ištiktų žmonių ir jų šeimų narių čia iš naujo atrado savo būties prasmę, viltį ir tikėjimą.
Bendruomenė renkasi pirmą mėnesio šeštadienį 14 val. šv. Pranciškaus onkologijos centre.
Prie koplyčios baigiamos statyti ir vienuolyno patalpos.
Konsultuoja įvairių sričių specialistai
Šiandien šis centras nuolat pilnas žmonių, vienu metu jų čia galima priimti apie 40. Čia ateina ne tik sergantieji, kurie jau supranta, jog sėdėjimas vienatvėje ir ašarų liejimas nepadės, jog reikia bendrauti su panašaus likimo žmonėmis, semtis stiprybės iš tų, kurie jos turi ir kurie jau nugalėjo ligą.
Ateina čia nemažai ir ligonių artimųjų, kurie irgi nori mokytis priimti savo žmogaus ligą ir padėti jam gyventi su ja.
Centro darbuotojams ypač malonu, kad dažnai kartu su savo pacientais centre ir mišiose lankosi ir juos gydantys medikai.
„Tada, kai tik kūrėme tokio centro viziją, neretai girdėdavome ir skeptiškų gydytojų pasisakymų apie galimą jo naudą. Dabar džiaugiamės, kad matyt kažką jau galime duoti ir aukštos klasės specialistams“, – sako A.Kerpytė.
Atėjusieji gauna ir daug informacinės medžiagos, leidinių, kuriuose gausu ir konkrečių patarimų, kaip susitaikyti su savo liga, ją nugalėti, kaip išmokti eiti pirmyn.
Direktorė cituoja vieno gydytojo žodžius: „Aš dabar pats nukreipiu savo pacientus į jūsų centrą, nes jie iš ten sugrįžta ramesni, labiau girdi mane ir greičiau sveiksta“.
„Aš radau naują savo gyvenimo prasmę, išsiverkiau ir išsikalbėjau, ir mane suprato“, – taip ir panašiai centro darbuotojams jau sakė ne vienas čia pabuvojęs žmogus.
Anot direktorės, ne vienas jam pasiųstą ligą net pavadina likimo dovana, nes sako, jog ji padėjusi prasmingesniu padaryti visą jam dar likusį laiką.
„O juk visi žino, kad kai sveiksta dvasia, sveiksta ir kūnas“, – reziumuoja direktorė.
Baigiamas įrengti dar vienas pastatas
Onkologijos centre dirba 5 etatiniai specialistai, daug parengtų savanorių. Čia apsilankantiems žmonėms padeda dvasininkai, psichologai, socialiniai darbuotojai, informacijos specialistai, meno terapeutai. Su jais taip pat dirba ir savo išgyvenimais dalijasi jau vėžio ligą įveikę žmonės.
Centre onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms yra teikiama meno, rankdarbių, šokių, muzikos terapija, konsultuoja psichologai, dvasinę ramybę susigrąžinti padeda kunigai ar broliai vienuoliai. 
Į asmeninius susitikimus kviečia ir pastoracijos darbą su ligoniais dirba Mažesniųjų brolių ordino šv. Kazimiero provincijos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno broliai.
Moterims ypač patinka vizažistės pamokėlės, kurių metu jos išmoksta skoningai ir tinkamai pasipuošti ir pamilti save net tada, kai savo gniaužtuose įkalinusi laiko sunki liga. Kaip pasidaryti skoningą makiažą, kokio ilgio ir spalvos plaukų perukus pasirinkti, – tai temos, ypač reikalingos kiekvienai, net ir sergančiai moteriai.
Pasak A.Kerpytės, neretai girdima, jog kitą dieną moteris sako: „Vakar aš nesiprausiau, nes buvau graži…“
„Mūsų misija ir tikslas – atstatyti darną vėžiu sergančiųjų ir jų artimųjų dvasiniame gyvenime, teikti jiems dvasinę, psichologinę ir socialinę pagalbą, sušvelninti psichologines ligos pasekmes, padėti išgyventi jos sukeltus sunkumus, teikti informaciją apie reikalingą socialinę pagalbą, sprendžiant ligos nulemtas socialines problemas“, – sako centro vadovė A.Kerpytė.
Šalia šiuo metu veikiančio Dienos centro jau pastatyta ir antroji – pagrindinė centro dalis. Pastatą praėjusį mėnesį priėmė valstybinė komisija, tad dabar jo steigėjams beliko pasirūpinti baldais ir įranga. Planuojama, kad jau balandžio mėnesį duris atvers ir šis pastatas, kuriame įrengta ir 16 lambarėlių, tad čia kuriam laikui galės apsistoti ir į procedūras kasdien turintys atvykti ligoniai, ir juos lankantys artimieji.
„Tada būsime dar labiau pasirengę padėti žmogui“, – sako direktorė.
Bet tam, kad jie galėtų padėti, kasdien reikalingos lėšos, tad čia branginama kiekviena, net ir kelių litų auka.
Centrą apžiūrėjo Šilutės socialiniai darbuotojai
Neseniai šv. Pranciškaus onkologijos centre lankėsi Šilutės rajono seniūnijų socialiniai darbuotojai, dirbantys su rizikos šeimomis, Saugų vaikų globos namų, Šilutės socialinių paslaugų centro darbuotojai, šeimynos „Vaikiškos svajonės“ socialinė darbuotoja ir Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistai.
Centro vadovė A.Kerpytė ir jos pagalbininkės supažindino su centro veikla, davė informacinės medžiagos, kurią socialiniai darbuotojai išplatino seniūnijose, socialinių paslaugų ir globos įstaigose.
Specialistams tuo pačiu buvo surengti mokymai „Manipuliacijų apsuptyje“ Klaipėdos vaikų globos namuose „Rytas“, kuriuos vedė lektorė psichologė Lilija Vitkauskienė.
Lektorė mokė specialistus pagerinti tarpusavio ir bendravimo su klientais įgūdžius, tobulinti problemų sprendimų kokybę ir darbo efektyvumą. Buvo sprendžiamos įvairios užduotys, atliekami testai, vyko diskusijos. Pertraukėlės metu mokymo dalyviai buvo pakviesti susipažinti su Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas“ gyvenimu, aplankė čia gyvenančias šeimynas, grožėjosi jų darbeliais. Čia gyvenantiems vaikams, atvykusiems iš Šilutės rajono, svečiai įteikė kalėdines dovanėles.
„Namo grįžome praplėtę savo akiratį ir sustiprėję dvasiškai“, – sakė kelionėje dalyvavę socialiniai darbuotojai.