Klastinga liga serganti juknaitiškė paguodos randa ir kitiems

martinkiene„Yra daug žmonių, kuriems blogiau nei man“, – šypteli juknaitiškė Birutė MARTINKIENĖ. Dvidešimt aštuonerius metus II tipo diabetu serganti moteris šiandien jau moka džiaugtis gyvenimu, nors vis dažniau dėl diabeto komplikacijų tenka zulinti ligoninių lovas.

Ir papasakoti apie savo ligą ir gyvenimą su ja moteris sutinka jau kitą dieną, tik grįžusi iš Klaipėdos, kur gydėsi kraujotakos sutrikimus.

Nustatė latentinį diabetą

Apie tai, kad serga cukriniu diabetu, Birutė sužinojo būdama 26-erių. Ilgą laiką kankino troškulys, vargino dažnesnis šlapinimasis, o paskui prasidėjo ir alpimo priepuoliai. Iš pradžių moteris dėl jų nesąmoningai kaltę vertė išgyventam stresui – buvo mirusi mylima močiutė. Ji taip pat sirgo cukriniu diabetu, tačiau šeimai tuomet nė mintis nekilo, kad liga gali būti paveldima.

Birutė dirbo Klaipėdoje virėja, paskui bufetininke. Kasdien bendravo su medicinos studentėmis ir gydytojomis, joms ir pasipasakojo, kad jaučiasi nekaip. Paklausiusi patarimų, atliko tyrimus – tada ir paaiškėjo diagnozė.

„Iš pradžių, kaip ir visus, ištiko šokas. Nebenorėjau dirbti, ėmė kankinti bloga nuotaika. Tačiau, pamenu, vasarą pasiėmiau atostogas, pabuvau Šilutėje pas mamą, daug veiklos prisigalvojau – geriau pasidarė. Ėmiau save guosti, kad kitiems dar blogiau būna, o aš dar galiu gyventi, dirbti, būti kažkam naudinga“, – prisiminė jau 14 metų Juknaičiuose gyvenanti moteris.

Pažeidė kraujotaką

Ilgą laiką Birutė diabetą kontroliavo vien stengdamasi sveikai maitintis ir gerdama tabletes. Tačiau prieš 3 metus greta geriamų vaistų teko griebtis insulino injekcijų – sustreikavo moters kasa, nebepajėgianti dirbti taip, kad išlaikytų pakankamą gliukozės kiekio pusiausvyrą.

„Leidžiuosi ilgalaikio veikimo insuliną – kartą per dieną. Kiti, naudojantys trumpalaikio veikimo insuliną, injekcijas daro prieš kiekvieną valgį. Cukraus kiekį ir aš turėčiau matuoti kiekvieną dieną, tačiau pati jaučiu, kada pagerėja, kada pablogėja, tad nelabai šios taisyklės laikausi“, – prisipažino juknaitiškė.

Šilutės klubo „Diabetas ABC“ pirmininkė Aldona Vytienė išsiuntė moterį į kursus Vilniuje. Ten Birutė gavo ne tik naudingų patarimų, tačiau dar ir dovanų parsivežė – knygą, kaip sveikai maitintis. Joje gausu įvairių patiekalų receptų, puikiai tinkančių ne tik diabetu sergančiam, tačiau ir sveikai norinčiam gyventi žmogui.

Nors stengiasi valgyti sveikiau ir kasdien tuo pačiu metu, pagal grafiką, Birutė prisipažįsta kartais nusižengianti sveikos mitybos dėsniams ir pasmaguriaujanti ko nors gardesnio. Kai pasidaro blogiau, žino – jau laikas bent dviem savaitėms „sėsti ant dietos“: valgyti įvairias košes, virtas daržoves.

Paklausta, ar nesunku tuomet būna laikytis vienodo režimo, Birutė tik šypteli: „Jeigu kojos tampa tokios skaudžios, kad net pavaikščioti negali, ką reiškia tos dvi savaitės?“

Diabetas prigriebė ne tik moters kojas, kuriose kartais atsiveria skaudžios, ilgai negyjančios žaizdos. Šiemet jai jau kelis kartus teko gultis ligoninėn dėl kraujotakos sutrikimo: smulkios kraujagyslės užsikemša taip, kad reikia lašinti jas plečiančius vaistus. Be to, vargina ir sąnarių skausmai.

„Diabetas – labai klastinga liga, pamažu žeidžianti daugelį organų. Vilniuje diabeto klubo prezidentė pasakojo, kad šiuo metu pasaulyje sergamumas diabetu lenkia net sergamumą vėžiu ir yra viena labiausiai paplitusių nepagydomų ligų“, – pasakojo B.Martinkienė.

Trykšta optimizmu

Žiūrėdamas į Birutę nė vienas nepasakytų, kad moteris – ligonė. Optimizmu trykštanti juknaitiškė dar sugeba gyvenimą praskaidrinti ir kitiems. Kaimynai juokauja, kad ant josios buto durų reikėtų pakabinti lentelę su užrašu „senelių namai“. Daug garbaus amžiaus juknaitiškių užsuka pas Birutę: vieni prašo padėti susigaudyti technikos dalykuose, kiti – surasti, kas galėtų daržą sukasti, dar kiti užsuka tiesiog paplepėti.

„Ir man smagu, kad galiu kažkam būti naudinga, pagelbėti. Nelieka laiko galvoti apie savo ligą. Dirbti daug nebegaliu, bet į sodą pasikapstyti kasdien einu. Nebedirbu jau daugiau kaip 10 metų – gaila, nes gerus darbus turėjau“, – apgailestavo Birutė.
Šiandien didžiausias moters džiaugsmas ir pasididžiavimas – medicinos mokslus Klaipėdoje kremtanti dukra Ingrida ir sūnus Artūras. „Kai gimdžiau dukrą, gydytojai perspėjo, kad ir ji gali susirgti. Tačiau abu vaikai gimė sveiki“, – džiaugiasi Birutė.