Klimato įdomybės: pernai per dieną – 13 000 žaibų, ateityje – 35 cm pakilusi Baltija

2022 metais Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 71 000 žaibų išlydžių, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Ir tai, pasak LHMT, dar buvę perkūnijos ir žaibų požiūriu gana ramūs metai...

Apytikslis žaibų išlydžių tankis kv. kilometre, raudona ir violetine spalva pažymėtos intensyviausių perkūnijų vietos. LHMT nuotr.

 

O Aplinkos ministerija kartu su kitomis institucijomis parengė pranešimą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje  iki 2100 m. metinė oro temperatūra didės nuo dabartinių 7,3 °C dar 1,2–2,8 °C, bus vis daugiau kritulių kiekis, o Baltijos jūra pakils 22-35 cm.

Birželio 10-ąją – 13 000 žaibų

LHMT praneša, kad 2022 metai perkūnijų ir kitų pavojingų gamtos reiškinių požiūriu, dar buvo gana ramūs. Visgi Lietuvoje per metus užfiksuota kiek daugiau nei 71 tūkst. žaibų išlydžių, kai, pavyzdžiui, 2021-aisiais tokių pavojingų reiškinių buvo net 123 000, t. y., 73 proc. daugiau.

Kaip įprasta, didžioji dalis žaibų pernai fiksuota tarp debesų, o į žemę trenkė tik kas ketvirtas žaibas. Dažniausiai perkūnija trankėsi pavakarę ir vakarais, o didžiausia teorinė tikimybė būti nutrenktam žaibo buvo 18.20 val.

Žaibų detektoriai yra įrengti Biržų, Varėnos, Raseinių ir Šilutės meteorologijos stotyse, jie 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Tokia žaibų aptikimo sistema (ŽAS), kartu su meteorologiniais radiolokatoriais, yra nepamainomas įrankis pavojingoms audroms sekti.

Perkūnija, ją lydintys vėjai, stambi kruša bei liūtys – vieni pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet atnešantys nemažai nuostolių. LHMT žaibų aptikimo sistema veikia nuo 2012 metų, ji fiksuoja atmosferos elektrinių iškrovų laiką, vietą ir stiprumą.

LHMT suskaičiavo, kad daugiausia žaibo iškrovų pernai buvo Kėdainių, Kalvarijos, Kaišiadorių ir Ukmergės rajonuose. Ten vidutiniškai kiekvienam kv. kilometrui teko po 2 žaibų išlydžius. Tačiau kai kuriose šių rajonų vietose žaibų tankis siekė iki 4 išlydžių kiekvienam kv. kilometrui. Mažiausiai pernai žaibavo Biržų, Kretingos, Kelmės ir Mažeikių rajonuose.

Didžiausias žaibų kiekis per parą šalyje užfiksuotas birželio 10-ąją – beveik 13 000. Tuomet per šalį slinko nedidelės, bet labai intensyvios audros, nešusios smarkias liūtis ir stambią krušą.

Pernai palyginus nemažai perkūnijų pasitaikė ir žiemą, ypač vasarį, kai užfiksuoti net 178 žaibų išlydžiai. Vasarį per šalį slinko ciklonai, kurie ir lėmė ne tik perkūnijas, bet sukėlė ir uraganinio stiprumo vėjus. Tuo tarpu 2021-aisiais per visus 3 žiemos mėnesius buvo užfiksuoti tik 6 žaibai.

Kils temperatūra, daugės kritulių

Aplinkos ministerija skelbia, kad kartu su kitomis institucijomis parengtame pranešime galima rasti informacijos apie Lietuvos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų tendencijas 1990–2020 m. ir ŠESD prognozes iki 2040 m. visuose Lietuvos ūkio sektoriuose. Taip pat ir prognozes apie klimato pokyčius Lietuvoje. Numatyti ir tolesni veiksmai, kaip Lietuva įgyvendins ambicingus Paryžiaus susitarimo tikslus.

Pranešime prognozuojama, kad Lietuvoje  iki 2100 m. bendra metinė oro temperatūra didės nuo dabartinių 7,3 °C dar 1,2–2,8 °C. Daugės karščio bangų ir tropinių naktų, pailgės augalų vegetacijos sezonas, o šaltų dienų sumažės.

Numatoma, kad toliau didės ir bendras metinis kritulių kiekis nuo dabartinių 684 mm – 42-98 mm, ypač žiemos sezonu. Baltijos jūros lygis tikėtina kils visą šimtmetį. Pakilimas svyruos nuo 22 cm iki 35 cm. Prognozės paremtos tyrimų rezultatais.

Pranešime taip pat yra duomenys apie Klimato kaitos programos lėšomis įgyvendintus investicinius, su ŠESD kiekio mažinimu susijusius projektus ir Lietuvos paramą klimato kaitos švelninimo priemonių finansavimui besivystančiose šalyse. Galima susipažinti su klimato kaitos integravimo į švietimo ir mokslo programas pavyzdžiais, moksliniais tyrimais, visuomenės informavimo kampanijomis, NVO veikla, susijusia su klimato kaita.

Bendras ES įsipareigojimas iki 2020 m. 20 proc. sumažinti ŠESD emisijas lyginant su 1990 m. yra viršytas. Bendrai ŠESD kiekis ES-27 ir JK per 30 metų sumažėjo 34 proc. Tai sudaro 1,94 mlrd. tonų CO2 ekvivalentu. Lietuvos ŠESD emisija sumažinta 58 proc. palyginus su 1990 m. Tai rodo Lietuvos pastangas ir indėlį globaliai klimato kaitos krizei suvaldyti, visų ūkio sektorių plėtros kryptį – siekti klimatui neutralaus poveikio.

Parengta pagal AM ir LHMT pranešimus