Vyksta klimato šėlsmas
Pasak VDU Žemės ūkio akademijos mokslininko doc. dr. Vytauto Liako, šiuo metu pasaulyje vyksta ne klimato kaita, o tikras klimato šėlsmas. Lengvai peržiemoja augalų ligų sukėlėjai, atsiranda naujų kenkėjų, su kuriais nesusitvarko vietiniai, vis dažniau netolygiai pasiskirsto krituliai ir oro temperatūra. Po įprastų orų užeina karščio bangos, kurios laikosi po kelias savaites, dėl ko kenčia augalai, arba užeina ekstremalios krušos su didžiausiais nuostoliais. Tokių dalykų dar nėra buvę.
Dėl to keičiasi ir augalininkystės tendencijos – Pietų šalyse vystomas žemės ūkis traukiasi į palankesnius orus turinčią Šiaurę.
„Žemės Pietuose vis labiau trūksta vandens. Afrikos ir Europos pietinės šalys, pvz., Ispanija, susiduria su tuo, kad beveik visas ten augančias kultūras reikia laistyti, o tai didina savikainą. Apelsinai, mandarinai, kuriais taip mėgstame mėgautis žiemą, užauginami sunkiu darbu. Vis dažniau javus dėl sausrų tenka nupjauti pašarui, kad nebūtų prarastas derlius. Viskas pradeda traukti į Šiaurę, kuri taip pat jau šiltėja, Lietuvoje puikiai peržiemoja tokie dekoratyviniai augalai, kurių anksčiau negalėjome auginti. Mūsų klimatas jau priartėjo prie Vokietijos orų“, – sako V. Liakas.
Apelsinų krizė atsilieps kainai
Itin ryškus klimato kaitos poveikis stebimas apelsinų rinkoje. 70 proc. pasaulinės apelsinų sulčių rinkos užimanti Brazilija, viena svarbiausių tiekėjų Europai, pastaruosius metus priskina mažiau apelsinų, dėl ko mažėja sulčių gamintojams reikalingų žaliavų.
„Apelsinų pasiūla darosi ribota ne tik dėl mažėjančio Brazilijos apelsinų derliaus, bet ir kitose apelsinus auginančiose šalyse vykstančių kataklizmų – sausrų Ispanijoje, uraganų Floridoje. Prie mažėjančio derliaus prisideda ir nauja citrusinių vaisių liga „Huabglongbing“ (liet. geltono drakono liga), dėl kurios apelsinmedžiai numeta nesunokusius apelsinus ir patys per kelis metus visai nunyksta“, – sako „Eckes-Granini Baltic“ vadovas Marius Gudauskas.
Kol mokslininkai ieško vaistų nuo šios ligos, Brazilijoje ja užkrėsti ketvirtadalis apelsinmedžių. Didieji apelsinų tiekėjai jau paskelbė apie „force majeure“ aplinkybes tiekimo įsipareigojimams, o apelsinų trūkumas neišvengiamai padarė įtaką ir kainai.
„Per pastaruosius metus apelsinų sulčių koncentratas pabrango dvigubai. Koncentratas naudojamas ne vien šimtaprocentinėms apelsinų sultims, bet ir kitiems vaisių sulčių gėrimams gaminti, tad žaliavų kainos paveikė didžiąją dalį sulčių produkcijos savikainos. Juo labiau, kad tiekėjų galimybės didinti apelsinų pasiūlą ribotos: jei šiuo metu būtų sodinama daugiau naujų apelsinmedžių, esamą paklausą jie patenkintų tik po 5 metų“, – sako M. Gudauskas.
Ekonominė aplinka slinks į Šiaurę
Europos centrinis bankas skelbė, kad klimato šilimas iki 2030 m. gali net 50 proc. padidinti maisto produktų infliaciją ir prisidėti prie bendrosios infliacijos augimo. Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, net ir trumpalaikiai orų pokyčiai turi milžinišką įtaką maisto kainoms.
„Aukštesnė temperatūra, didesni vėjai, liūtys ar sausros, išbalansuoja rinką – nuo orų priklauso ne tik lietuviškų kviečių, bet ir ties Žemės pusiauju auginamos kavos, kakavos derlius bei kainos. Kuo toliau, tuo didesni klimato kaitos sukeliami ekstremumai. Tokiomis sąlygomis veikiantis verslas netenka stabilumo ir ūkininkai, kurie visą gyvenimą, pavyzdžiui, augino vynuoges, vienais metais dėl kataklizmų gali tiesiog žlugti“, – sako jis.
Klimato kaita labiausiai veikia skurdžias šalis – ties pusiauju esančios šalys susiduria su didžiausiomis karščio bangomis, dėl ko ekonominė aplinka priversta slinktis į Šiaurę.
„Pasaulio ekonomika koncentruosis mažesniame žemės plote, augs vienoje vietoje gyvenančių žmonių skaičius. Jau dabar pasaulyje gyvena 8 mlrd. žmonių – 30 proc. daugiau nei 2000-aisiais, jiems reikės ne tik maisto, bet ir būsto, transporto, išsilavinimo, kitų paslaugų. Iš to gali kilti tiek ekonominių, tiek politinių ar religinių įtampų, ką jau matome“, – sakė M. Dubnikovas.
Pagal BNS inf.