Dažniau „istorija“ suprantama kaip valstybių ar žymių žmonių likimai, buvusių politinių įvykių ir pan. seka. Deja, nesulaikomas laiko bėgsmas veikia viską šiame pasaulyje, keisdamas ne vien žmones ir jų veiklos rezultatus, bet ir pačią gamtą, įvairiausias tikrovės apraiškas. Žmonijai vystantis, suvokta, kad galima nagrinėti ir pasaulio pažinimo raidą. Žinoma veiklos sritimi tapo mokslotyra, nagrinėjanti ir mokslinių tyrimų istorinius pokyčius.
2016 m. Lietuvos gamtos fondas išleido Karlo Vėberio (C. A. Weber) monografiją „Apie Aukštumalos aukštapelkės Nemuno deltoje augaliją ir vystymąsi lyginant su kitomis Žemės aukštapelkėmis“. Tai dar 1902 m. Berlyne išleistos knygos vertimas į lietuvių kalbą, papildytas lietuviškomis įžangomis ir vertingais priedais. Ne tiek jau daug žmonių mūsų šalyje žinojo, kad tai pati pirmoji pasaulyje mokslinė monografija, skirta išsamiems pelkių tyrimams, paskatinusi mokslo raidą šiame bare.
Istorijos loterijoje Lietuvai buvo atitekęs neeilinis laimėjimas – pasaulyje pirmojoje tokio pobūdžio knygoje buvo apibūdinta Aukštumalos pelkė ir jos apylinkės dabartiniame Šilutės rajone. Civilizuotame pasaulyje mokslininkams kalbantis apie pelkes ir jų tyrimus, neretai būdavo prisimenama toji kažkur esanti Aukštumala. Deja, Lietuvoje to ilgai nebuvo.