Eurai sukurti taip, kad atspindėtų visą Europą, o ne atskiras valstybes. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta ant banknotų nevaizduoti tikrų objektų.
„Euro zoną sudaro daugybė skirtingų šalių, todėl pasirinkus konkrečius architektūrinius objektus būtų sunku išvengti lyginimosi ar net tam tikro favoritizmo. Dėl to buvo priimtas neutralus sprendimas – vaizduoti stilizuotus, neegzistuojančius tiltus, kurie simbolizuoja ryšį, bendradarbiavimą ir vienybę tarp Europos tautų“, – pasakoja A. Mincienė.
Ant euro banknotų pavaizduoti tiltai nėra atsitiktiniai – kiekvienas jų atspindi skirtingus Europos architektūros ir kultūros laikotarpius. Pavyzdžiui, ant 5 eurų banknoto matome antikos laikotarpį, 10 eurų – romaniką, 20 eurų – gotiką, o didesnės vertės kupiūros atspindi renesansą, baroką ir moderniąją architektūrą. Tai tarsi kelionė per Europos istoriją iš architektūros pusės.
Visgi 2013 m. Nyderlanduose, Spijkenisse mieste, įgyvendintas projektas, kurio metu visi ant eurų pavaizduoti tiltai buvo pastatyti. Jie sukurti taip, kad kuo tiksliau atkartotų banknotuose matomus vaizdus – netgi pritaikytos specialios vietos fotografuotis, kad tiltas atrodytų taip pat, kaip kupiūroje.
„Taigi, kartais pinigai gali būti ir kultūrinis simbolis. Nors šiandien vis dažniau atsiskaitome skaitmeniniu būdu, fizinių eurų kupiūros primena, kad finansai yra ir ryšys: tarp žmonių, šalių bei ekonomikų“, – pažymi A. Mincienė.
„Luminor“ inf.