Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų, esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl jie nusidažo skirtingai?
Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas. Kai vidutinė paros oro temperatūra nukrenta žemiau +10 °C, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima sparčiai geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie tiesiog miršta, bet dėl įvairių juose vykstančių procesų.
Geltonuose lapuose vyksta vienokie spalvą keičiantys procesai, o raudonuose kitokie. Kai chlorofilo gamyba nutrūksta, dauguma lapų pageltonuoja, nes ši spalva jau yra lapuose, tačiau augimo sezono metu ją užgožia žalias pigmentas.
Keičiantis lapo spalvai aprūpinimas medžiagomis pamažu irgi uždaromas. Netekęs maitinimo jungties lapas galiausiai nukrenta. Tad medžiai lapus meta, nes taip persijungia į energijos taupymo, miego režimą.
Įdomu tai, jog geltonos lapų spalvos Europoje daugiau, o štai rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje daugiau raudonos. Tai paaiškinama skirtinga medžių evoliucija skirtinguose žemynuose ir tokia jų savisauga prieš vabzdžius bei kenkėjus.
LHMT inf.