Senėjimas – sudėtingas procesas, kurį lemia daugybė faktorių ir kiekvienas iš jų įneša savo indėlį mūsų organizmo susidėvėjimo skatinimui. Tuo tarpu šiuolaikinės biomedicinos pasiekimai suteikia vilčių sulėtinti šį procesą.
Mokslininkai linkę laikytis molekulinių senėjimo mechanizmų teorijos, kuri teigia, kad organizmas sensta ląstelių lygyje veikiant laisviesiems radikalams. Laisvieji radikalai – tai toksinai arba nestabilios molekulės, kurios pažeidžia ląsteles.
Žmogaus organizmas naudoja deguonį, kad sudeginti maistą ir iš jo pagaminti energiją. Dėl šio „deginimo“ atsiranda žalingų deguonies darinių – laisvųjų radikalų arba oksidantų. Kai jų kiekis pasiekia kritinę ribą, jie sunaikina viską, su kuo sąveikauja molekulės, ląstelės, suardo DNR.
Moksliškai įrodyta, kad laisvieji radikalai yra kaltininkai daugelio ligų, tokių, kaip vėžys, aterosklerozė, infarktas, insultas, išemija, nervų ir imuninės sitemos susirgimų, odos ir daugelio kitų ligų.
Laisvųjų radikalų atsiranda dėl radiacijos, infekcinių ligų, temperatūros kaitos, ilgo buvimo saulėje, vartojant produktus, kuriuose gausu kenksmingų priedų, į organizmą patekus pesticidams.
Evoliucijos eigoje išsivystęs antioksidacinis apsaugos mechanizmas tam tikra prasme leidžia organizmui susidoroti su „įsisiautėjusiais“ laisvaisiais radikalais. Tačiau kai jų kiekis labai išauga, išauga ir poreikis papildomai vartoti antioksidantų.
Pavyzdžiui, rūkaliams reikia tris kartus daugiau vitamino C, nei nerūkantiems, kad kraujyje būtų palaikomas reikiamas antioksidantų lygis.
Senėjo procesą galima pristabdyti.
1) Sumažinus maisto kaloringumą. Tyrimais įrodyta, kad pelės, žiurkės ir šunys maitinami pagal griežtą dietą gyvena trečdaliu arba net dvigubai ilgiau nei jų broliai ėdrūnai. Kalorijos – tai jaunystės priešas, nes tam kad jos būtų paverstos energija, reikia deguonies, o dėl to atsiranda vis naujų laisvųjų radikalų.
2) Saugant organizmą. Metams bėgant nusilpsta regeneraciniai organizmo procesai. O mes „pribaigiame“ jį, pagreitindami biologinio senėjimo pradžią. Žmogus turi apsaugoti organizmą nuo kenksmingų išorinių veiksnių: radiacijos, toksinų, kurie susidaro rūkant, alkoholio vartojimo, stengtis išvengti ir gydyti ligas, vengti ekstremalių temperatūros poveikių, staigių mitybos pokyčių.