Kodėl peršalę nuodijamės antibiotikais, nors prieš virusus jie – bejėgiai?

1355119318Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus duomenimis, praėjusią savaitę (4-ąją metų savaitę) mūsų rajone užfiksuota 181 (iš jų 124 – vaikams) ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų (ŪVKTI) ir 11 (iš jų 6 – vaikams) gripo atvejų. Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 45,20 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Pernai 4-ąją savaitę šis sergamumo rodiklis mūsų rajone buvo 62,27 atv./10 tūkst. gyv.: gripu sirgo 22 vaikai ir 39 suaugusieji.

Atšalus orams peršalimo ligų skaičius dar augs, tačiau gripo epidemijos galima išvengti imantis tinkamos prevencijos, efektyvios peršalimo ligų diagnostikos ir gydymo.

Laboratorijoje „Sosdiagnostika“ dirbantis šeimos gydytojas Artūras MOCKUS pastebi, kad neretai pacientai yra nuodijami antibiotikais prieš tai neįsitikinus, ar tikrai ligą sukėlė bakterijos, o ne virusai. Gydytojas komentuoja peršalimo ligų prevenciją, diagnostiką ir gydymą.

– Kas sukelia peršalimo ligas: ar tikrasis peršalimas, o gal padaugėjusių virusų ir bakterijų aplinkoje kiekis?

– Be objektyvių tyrimų yra labai sunku nuspręsti tiek medikui, tiek pacientui, ar ligą sukėlė paprastas peršalimas, ar kažkur „pagautas“ virusas, ar „prikibusi“ bakterija. Pačioje pradžioje gali užtekti vien tik peršalimo, o paskui tai atkelia vartus bet kokiai infekcijai: tiek virusinei, tiek bakterinei. Atlikus tyrimus dažniausiai paaiškėja, kad peršalimo ligos tikroji priežastis yra virusas.

– Kokius simptomus pajutus reikia imtis rimtų priemonių ir kreiptis į gydytojus?

– Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, čiauduliu, gerklės ir galvos skausmu, kosuliu, bendru silpnumu. Vien tik peršalus temperatūra smarkiai nepakyla, bet jeigu susirgimą sukėlė bakterijos ir virusai, tuomet kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei 38 laipsnių.

Viruso sukeltam gripui būdingas didelis bendras silpnumas, karščiavimas, daug stipresnis raumenų, galvos ir net akių skausmas. Taip pat gripui būdinga staigi pradžia, sausas kosulys. Kiek retesni gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas ir viduriavimas. Į visus šiuos simptomus būtina atkreipti dėmesį ir laiku kreiptis į gydymo įstaigą.

– Dažnai manoma, kad pats geriausias būdas peršalimo ligoms ar net gripui įveikti – antibiotikai. Kada jie tikrai reikalingi ir kokiais atvejais nuodijamės antibiotikais?

– Tenka matyti pacientų, kurie prie bet kokio sirguliavimo ar negalavimo yra linkę naudoti bet kurį antibiotiką, svarbu, kad tiktai būtų antibiotikas. Nevengiama net susirasti senų užsilikusių vaistų dėžučių.

Žmonėms atrodo, kad antibiotikai yra vaistas nuo visų ligų. Deja, taip nėra.

Antibiotikai yra veiksmingi tik kovojant su bakterine infekcija arba jos sukeltais simptomais.

Jeigu peršalimo simptomus sukėlė virusas, tuomet gerdami antibiotikus nuodijame organizmą nereikalingais vaistais, nes antibiotikai prieš virusus yra bejėgiai.

Dažnai vartojant antibiotikus, prie jų priprantama, todėl susiformuoja atsparumas šiems vaistams ir jie tampa neveiksmingi net tais atvejais, kai infekciją sukėlė bakterijos.

Prieš geriant bet kokius vaistus aš visada siūlau pacientui neskubėti, atlikti būtinus kraujo tyrimus ir įsitikinti, ar peršalimo priežastis yra bakterinė, ar vis tik virusinė. Antraip labiau nuodysimės nei gydysimės. 

– Jeigu kamuoja akivaizdūs peršalimo simptomai ir nenorime be reikalo nuodytis antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais, kokius tyrimus patartumėte atlikti? Kaip manote, dėl kokių priežasčių kai kuriose gydymo įstaigose gydytojai tarsi loterijos bilietus išrašinėja receptus antibiotikams neatlikę jokių tyrimų ir spėliodami, kad peršalimas galbūt bakterinės kilmės?

– Efektyviai pradinei peršalimo ligų diagnostikai yra būtini du kraujo tyrimai. Tai bendras kraujo tyrimas, C-reaktyvinis baltymas (CRB) arba eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Vertinant kompleksiškai, šie tyrimai parodo infekcijos kilmę ir pagal jų rezultatus galima spręsti, kokie vaistai yra reikalingi. Deja, taupant lėšas padaromas tik kuris nors vienas tyrimas ar visai neatliekama jokių tyrimų, todėl gydytojai kartais receptus vaistams išrašo spėliodami ir remdamiesi tik paciento apžiūra bei apklausa.

Dar blogiau, kai patys pacientai imasi savigydos, geria pasenusius vaistus, o vėliau dėl gripo komplikacijų patenka į ligonines.

– Ar peršalus ir pakilus temperatūrai visuomet ją būtina mažinti geriant temperatūrą mažinančiu vaistus?

– Pakilusi temperatūra rodo, kad organizmo imuninė sistema sėkmingai kovoja su infekcija. Temperatūrai sumažėjus, mažėja organizmo pasipriešinimas ligai. Vaistus nuo temperatūros rekomenduojama suaugusiems gerti tuomet, kai temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių. Vaikams mažinti temperatūrą vaistais reikėtų jau nuo 37,5 laipsnių, nes yra vaikų, kuriems dėl temperatūros gali kilti fibriliniai traukuliai. Tačiau būtina nepamiršti, kad jeigu temperatūra laikosi daugiau nei 3 dienas arba staiga smarkiai pakyla temperatūra, būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Vartojant temperatūrą mažinančius vaistus būtina atkreipti dėmesį, kad vienu metu negertumėte panašios sudėties vaistų, nes rizikuojate perdozuoti kokios nors veikliosios medžiagos.

– Kokios žolelės ar liaudies medicinos patarimai geriausiai mažina peršalimo ligų simptomus?

– Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, tačiau dar nepakilus temperatūrai, galima peršalimą įveikti be cheminių vaistų pasitelkiant liaudies medicinos priemones.

Įveikti peršalimą gali padėti čiobrelių, ramunėlių ar imbierų šaknų arbata su citrina, česnakas, karštas pienas, paskanintas medumi. Peršalus pasidarykite aviečių, serbentų ar liepžiedžių arbatų. Kovojant su peršalimu būtina gerti daug skysčių.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.