2015 m. Lietuvoje atlikta gydytojų oftalmologų apklausa parodė, kad net 99 proc. gydytojų sausų akių ligą (SAL) vertina kaip rimtą susirgimą, tad naujoms žinioms apie šį negalavimą įgyti vidutiniškai skiria apie 15 val. per metus.
Statistika rodo, kad sausų akių ligos simptomai vargina bene kas antrą pacientą, apsilankantį pas akių gydytoją, tačiau kodėl daugiau nei 80 proc. sergančiųjų sausų akių liga yra gydomi lašais, kurių sudėtyje – tik druska ir vanduo?
„Gydytojams oftalmologams nerimą kelia tai, kad anksčiau buvusi vyresnių žmonių problema, šiandien sausų akių liga kankina kur kas jaunesnius – į kabinetą kartais užsuka ir pradinukais vedinos mamos, kurie, be regėjimo sutrikimo, skundžiasi perštinčiomis, paraudusiomis akimis. Tai nenuostabu, nes patalpose, kuriose būnama, oras yra sausas, be to, nuo pat mažens vaikai visą dieną įnikę į įvairius išmaniuosius įrenginius. 2005 m. net buvo sugalvotas terminas – kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi sausų akių ligos simptomai (perštėjimas, deginimo pojūtis, šviesos baimė, akių nuovargis). Tai – dėl reto mirksėjimo įgytas SAL, būdingas daugumai vaikų ir jaunų, biuruose ilgai prie kompiuterių dirbančių, žmonių“, – sako dr. Edita Puodžiuvienė, LSMU KMUK akių ligų klinikos gyd. oftalmologė, Kauno oftalmologų klubo pirmininkė.
Kaip rašoma portale www.sveikaakis.lt, įprastai sveikas žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, tačiau intensyvus žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną mirksėjimo tankį suretina, todėl sutrikdomas ašarų plėvelės stabilumas, mažiau drėkinama akis, atsiranda nemalonūs sausų akių simptomai, blogėja rega. Šis ir kiti veiksniai gali paskatinti SAL atsiradimą.
Sausų akių ligos metu dėl įvairių priežasčių plonėja ašaros plėvelė, sumažėja vandens kiekis, todėl padidėja druskų koncentracija – tai dažniau atsitinka dėl padidėjusio vandens išgaravimo nei dėl sutrikusios ašarų gamybos. Sveiko akies paviršiaus ląstelės nuo druskų kenksmingo poveikio apsisaugo ašaroje esančiomis specialiomis apsauginėmis dalelėmis (osmoprotektoriais), bet jei šių dalelių akies paviršius gamina per mažai, o druskų kiekis ašaroje yra didelis, jos ima žaloti akies paviršiaus ląsteles – taip išsivysto uždegimas. Sunkiais SAL atvejais užsitęsęs akies uždegimas pakenkia visam akies paviršiui – sužaloja tiek rageną, tiek junginę, o tai gali baigtis neišgydomu regos pablogėjimu.
Tyrimai parodė, kad sausų akių sindromo metu dėl suplonėjusio ašarų sluoksnio ir uždegiminių procesų ragenoje, mūsų rega pablogėja daugiau nei 1,3 dioptrijomis, o juk esant 0,5 dioptrijos pablogėjusiai regai, gali būti paskiriami akiniai. Tačiau verta žinoti, kad akinių ne visada reikia: dažnai pakanka lašais su osmoprotektoriais atstatyti ašarų plėvelę, išsigydyti sausų akių ligą, ir tik tada mokėti už akinius, jei vis dar jų reikės.
Osmoprotekcija, pasak specialistų, efektyviausias sausų akių ligos (SAL) gydymas, kai padidinamas apsauginių dalelių kiekis ašarose, lašinant akių lašus, kurių sudėtyje yra žmogui natūralių osmoprotektorių – taurino, L-karnitino ar eritritolio.
2015 m. atliktos gydytojų oftalmologų apklausos metu paaiškėjo, kad net 82 proc. jų savo žinias apie sausų akių ligą vertina kaip pakankamas, tačiau mano, kad turėtų žinoti daugiau: 98 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad ligoniui vizito metu paaiškina pagrindinius ligos išsivystymo mechanizmus, ir, nors tik 6 proc. akių ligų gydytojų pagrindinius šio sutrikimo veiksnius nurodė teisingai (kad ašaroje padidėja druskos koncentracija bei sumažėja osmoprotektorių), 83 proc. gydytojų uždegimą nurodė kaip pagrindinį procesą, vykstantį ligos metu. 78 proc. apklaustų specialistų žinojo, kad žmogaus ašarose yra osmoprotektorių, bet tik pusė jų galėjo tiksliai atsakyti, kokiuose akių lašuose jų yra.
Akivaizdu, kad didžioji dalis akių ligų gydytojų supranta ligos esmę ir gali rekomenduoti profesionalų gydymą, tik svarbu nueiti konsultuotis pas gerą specialistą, o ne bėgti ten, kur reklama kviečia. Dar blogiau, kai žmonės užsiima savigyda: jausdami erzinančius akių simptomus dėl uždegimo, daugelis tikisi juos nuslopinti į akis lašindami lašus, kurių sudėtyje – vanduo su ištirpusiomis druskomis, „užkonservuotas“ konservantais. Ką jau kalbėti apie situaciją, kai dėl informacijos stokos ar akcijų ir nuolaidų suvilioti žmonės akių raudonumą ar pavargusias akis (t.y. uždegimą) „gydo“ akies paviršiaus kraujagysles sutraukiančiais lašais – didžioji dalis besiskundžiančių akių skausmu vaistinėse ar optikos salonuose perka būtent šiuos akių lašus.
Tokių lašų indikacijose nurodomas „trumpalaikis“ vartojimas, o dėl būklės bloginimo šie lašai, esant sausų akių sindromui, iš viso nerekomenduojami. Lašindami įprastus akių lašus ar dirbtines ašaras, trumpam užslopiname simptomus, tačiau sausų akių ligą, kaip ir visas kitas, būtina gydyti iš esmės, t.y., veikti ligos priežastį (pavyzdžiui, osmoprotektoriais).