Kodėl socialiniai konfliktai naudingi propagandai?

13. Tomas_eponisVisuomenė, patyrusi sovietinio režimo propagandinės mašinos gniaužtus, rodos, turėtų būti įgijusi imunitetą bet kokiems bandymams dirbtinai formuoti mūsų nuomonę. Vis dėlto politologai, žurnalistai, krašto apsaugos specialistai pastebi, jog Kremliaus režimo propagandos aparatas prisitaiko prie naujų informacinių technologijų teikiamų galimybių, atranda naujų kanalų, kuriais siekia skaldyti visuomenę, užvaldyti žmonių emocijas, daryti įtaką demokratiniams procesams.

Lūžio taškai

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikės Auksės Ūsienės, vienas iš propagandos principų – skaldyti visuomenę per kurį nors vertybinį lūžio tašką ar jautrias temas. Rusijos propagandos taikiniai Lietuvoje – mūsų istorija, kariuomenė, narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Pavyzdžiui, Kremlius ypač aršiai vykdo šmeižto kampaniją prieš Lietuvos partizaninio karo vadus.

Pasitelkiamos ir socialinės temos. Štai priimant sprendimus dėl krašto apsaugos finansavimo, ginkluotės įsigijimų įvairiais būdais eskaluojamas kitų tikslinių grupių – švietimo, kultūros finansavimas, pensijų didinimas ir bandoma sukelti tos visuomenės dalies priešiškumą.

Kremlius siekia paveikti mūsų valstybės gyventojų nuostatas ir dėl strateginių Lietuvos projektų, kurie užtikrina Lietuvos energetinę nepriklausomybę – suskystintų dujų terminalo, elektros jungčių atskyrimo. Visus šiuos tikslus lydi Rusijos surežisuotos dezinformacinės kampanijos, kurios siekia kelti politikams visuomenės spaudimą.

Kieno rankomis skleidžiama propaganda?

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, skleidžiamos propagandos būdai – tradicinė žiniasklaida, videofilmai, knygos, spektakliai, protesto akcijos, konferencijos.
Prieš porą metų per pasaulį nuvilnijęs „Cambridge Analytica“ skandalas atskleidė naujus Rusijos propagandos metodus, kuriais siekta paveikti JAV Prezidento rinkimų rezultatus. Tiriant skandalą buvo demaskuoti Kremliaus „trolių fabrikai“ – tai organizuotos grupės asmenų, kurie, prisidengę suklastotomis socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twiter“ paskyromis, kurpė ir skleidė netikras naujienas, juodino Rusijai nepalankius JAV politikus, organizavo politines demonstracijas.

„Panašios diskusijų grupės, bandančios sėti nepasitenkinimą, aptinkamos ir socialiniuose tinkluose lietuvių kalba. Šios grupės nebūtinai yra susijusios su politika. Dažnai jos skirtos aptarti bet kokią kitą temą, tačiau, jose taip pat sistemingai ir dozuotai įterpiamos toksiškos propagandinės žinutės“ – sako strateginės komunikacijos ekspertė A. Ūsienė.

Pasak T. Čeponio, propaganda gimsta profesionaliai paruoštų specialistų galvose ir paskleidžiama taip, kad ją perimtų ir suklastota informacija pradėtų dalintis visiškai nuoširdžiai ja patikėję žmonės.
Tokiais metodais naudojasi ne tik Kremlius, bet ir ISIS Islamo valstybė, kuri socialinių tinklų pagalba sugebėjo radikalizuoti Vakarų pasaulio gyventojus ir paskatinti juos įvykdyti eilę teroristinių išpuolių Europoje arba išvykti į Iraką bei Siriją kovoti „švento karo“.

Kaip kovojama su propaganda?

Demaskavus Kremliaus ir ISIS propagandos mastus socialiniuose tinkluose, buvo imtasi veiksmų. Prieš 2019 metų Europos Parlamento rinkimus, „Facebook“ išplėtė savo personalo, atsakingo už turinio peržiūrą, skaičių, todėl per pusmetį ištrynė apie 1,5 mln. suklastotų paskyrų. Pabrėžiama, jog, įžvelgus potencialią grėsmę, ištrintos net ir tos paskyros, kurių temos nebuvo tiesiogiai susijusios su politika, tačiau buvo sukurtos Rusijos finansuojamų organizacijų, bandžiusių paveikti JAV rinkimus. Tokiu būdu šioms organizacijoms užkirstas kelias pasinaudoti paskyromis ir per jas daryti įtaką piliečiams ateityje.

Lietuvos kariuomenės atstovas T. Čeponis sako, kad Lietuva į šį propagandinį karą reaguoja laikydamasi demokratinio, vakarietiško pasaulio taisyklių. Visų pirma, yra kuriamas tinklas specialistų, kurie įvertina ir gali aptikti informacines atakas bei jas neutralizuoti. Antra, kad ši informacija neliktų tik specialistų lygmenyje, reikia ja dalintis visuomenėje. Čia įsitraukia žurnalistai, mokslininkai, yra rengiami straipsniai, laidos, kuriami dokumentiniai filmai. Trečias, stipriausias valstybės įrankis – įstatymai. Pasak T. Čeponio, įstatymus mes turime, bet informacinė erdvė keičiasi labai greitai, todėl būtina sekti, kaip keičiasi technologijos, ir adaptuoti įstatymus, kad galėtume apsaugoti savo informacinę erdvę.Logo

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.