Renovuotas daugiabutis sunaudoja perpus mažiau šilumos energijos – tai kone pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai imasi atnaujinti sovietmečiu statytus būstus. Tačiau name įdiegus geoterminį šildymą, būsto šilumos energijos sąnaudos sumažėja 80 proc., o ši priemonė – valstybės kompensuojamųjų sąraše. Tačiau į renovuojamo namo investicijų planą geoterminį šildymą įtraukia tik drąsiausieji.
Šilutei reikia pavyzdžio
Šilutėje yra kelios dešimtys individualių pastatų, kurių šildymui naudojama geoterminė sistema. Tačiau dar nėra nė vieno daugiabučio, net ir renovuoto, kurį šildytų iš žemės gelmių išgaunama energija. Viena priežasčių – geoterminio šildymo įrangos kaina. Skaičiuojama, kad apie 150 kv. m. ploto pastatui ši įranga atsieitų 12-15 tūkst. eurų. Tačiau ją įsidiegusieji tvirtina – investicija atsiperka per pirmuosius 5-7 metus.
Geoterminiu šildymu džiaugiasi daugiausia dzūkai. Pavyzdžiui, ši sistema įdiegta renovuojant daugiabutį Varėnoje, Marcinkonių gatvėje. Praėjusiais metais šiame name įdiegta sistema, apjungianti tiek geoterminio šildymo įrenginius, tiek saulės kolektorius. Ant varėniškių daugiabučio stogo įrengti saulės kolektoriai, o kieme išgręžti septyni 100 metrų gylio geoterminio šildymo gręžiniai.
Šiuo atveju pasirinktas vertikalaus geoterminio šildymo būdas. Mat jeigu vamzdžiai klojami horizontaliai dviejų metrų gylyje, ten temperatūra svyruoja nuo 8 iki 13 laipsnių, o 20 metrų gylyje ji stabili ir visus metus siekia apie 10 laipsnių šilumos.
Varėniškiams investicija atsiperka su kaupu ir labiausiai nauda juntama šildymo sezono metu. Praėjusių metų spalio mėnesį šildymas jiems tekainavo 12 euro centų už kv. metrą, lapkritį – 20 euro centų, o gruodį – apie 30 euro centų už kv. metrą . Tad standartinio 60 kv. metrų buto šildymas savininkams nekainavo nė 20 eurų per mėnesį.
O štai Alytuje, Žiburio gatvėje esančio renovuoto namo gyventojai tikina, kad už analogiško ploto buto šildymą per visą šildymo sezoną moka vos 100 eurų. Ir tai – dėl geoterminio šildymo.
Neabejotina nauda
Šiuo metu renovuojantiems daugiabučius namus valstybė kompensuoja 35 proc. visų išlaidų, skirtų energiją taupančioms priemonėms įdiegti, taigi – ir geoterminiam šildymui įrengti.
Centrinio šildymo bei vėdinimo sistemų įrangos montavimo įmonės vadovas, šilutiškis Teisutis Avižinis yra įsitikinęs, kad renovuojant daugiabutį vertėtų bent pamąstyti apie geoterminio šildymo įrengimą.
Paskaičiuota, kad daugiabučių namų geoterminio šildymo įrenginiai gyventojams atsipirktų per 5-7 metus, o vėliau kelis dešimtmečius teiktų beveik nemokamą šilumą. Įrenginiai yra ilgaamžiai, todėl gaunamos šilumos savikainai įtakos daugiausia turėtų tik elektros kainos svyravimai.
Preliminariais skaičiavimais, Šilutės daugiabučių namų gyventojai, besinaudojantys centriniu šildymu, dabar už 1 kWh šilumos energijos sumoka 0,06 euro cento. Iš žemės išgaunama šilumos energija jiems kainuotų perpus pigiau – 0,03 euro cento už 1 kWh.
Pasak T.Avižinio, geoterminės šilumos siurblių technologijos visiškai nepakeistų centralizuoto šildymo ir jo teikiamų privalumų. Racionaliausia būtų ieškoti kompromiso, panaudojant abiejų – tradicinės ir alternatyvios – šildymo sistemų privalumus. Lietuvoje jau yra renovuotų daugiabučių pastatų, kuriuose naudojant atsinaujinančius gamtos resursus ir šiuolaikines pastato šilumos taupymo technologijas, centralizuotai tiekiamos energijos suvartojimas šildymui ir karšto vandens ruošimui sumažėja iki 80 proc.
Užsakymo nr. PR0508