Kokie Lietuvos žvėrys pernai dažniausiai tapo medžiotojų pietumis?

briedis-ant-kelioMedžiotojai dažniausiai neigiamai sutinka įvairius ilgus metus galiojusių medžioklės terminų pakeitimus. Pusę mėnesio nukėlus ančių medžioklės sezono atidarymo šventę, kaip ir pavasarį nusprendus nepratęsti bebrų medžioklės terminų, pasigirsta nuomonių apie tokių sprendimų skriaudą – tokį hobį turintys vyrai praranda dalį laimikio.

Tačiau praėjusių metų medžioklės sezono sumedžiotų gyvūnų statistika rodo, jog daugumos žvėrių ir paukščių buvo sumedžiota daugiau, nei metais prieš tai. Ypač praretinti šernai – jų nušauta 8000 daugiau, nors ir taip dažniausiai nušaunama apie 40 tūkstančių.

grynas.lt paprašė žinduolius tyrinėjančių mokslininkų įvertinti, ar praėjusių metų laimikiu gausus medžioklės sezonas turėjo neigiamų pasekmių žvėrių populiacijoms.

Daugiausia išmedžiota šernų ir stirnų, bebrų medžioklė sumenko

Per praėjusį medžioklės sezoną praktiškai visų žvėrių: briedžių, elnių, barsukų, stirnų, šernų, vilkų, kiškių, kiaunių bei kanadinių audinių sumedžiota daugiau, nei per 2011-2012- ųjų medžioklės sezoną.

Po keliasdešimt ar kelis šimtus daugiau sumedžiota ir visų paukščių, išskyrus laukį, baltakaklę ir želmeninę žąsis.

Įspūdingiausiai atrodo stirnų bei šernų statistika: ilgakojų per praėjusį medžioklės sezoną nuo kulkų krito 2000 daugiau, nei prieš metus, o šernų sumažinta net 8000.

Vienintelis žvėrelis, kuriam praėję metai nebuvo sunkūs, yra bebras. Bebrų sumedžiota 8000 mažiau, nei prieš tai buvusį medžioklės sezoną. Galbūt iš tiesų padėjo vėlyvas pavasaris ir nepratęstas medžioklės sezonas?

Stirnas teigiamai veikia miško kirtimai

Lietuvos gamtos fondo bei Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro specialistas, doc. dr. Alius Ulevičius ramino, jog bent jau šernų dauginimosi potencialas yra labai didelis, taigi jų populiacija nukentėti neturėtų.

„Jei daugelis patelių apsiparšavo anksti pavasarį ir išvedžiojo tuos jauniklius, yra maisto daug ir visa kita, tai šernų gali labai staigiai padaugėti. Tada gali išaugti ir jų sumedžiojimas. Šita rūšis labai greitai gali atstatyti savo gausumą.

Dėl stirnų – jų populiacija nėra taip stipriai svyruojanti, nes jų dauginimosi potencialas mažesnis. Patelės turi sulaukti vyresnio amžiaus, kad atsivestų jauniklius. Šernų atveju, jeigu patelė žūsta, tai kita patelė gali perimti vedžiotis tą vadą. Tada ir šerniukų išgyvenamumas yra daug didesnis, nei stirnų jauniklių. Stirnų jaunikliai dažnai yra paliekami vieni ir tiesiog žūsta. Jei lapių gausu, tai tą stirniuką lapei papjauti nėra didelių problemų. Arba valkataujančiam šuniui. Tačiau iš kitos pusės, stirnoms tinka miško kirtimai.

Kai yra daug kirtaviečių, atželiančio miško – tai labai tinkamos buveinės stirnoms. Paskutiniais dešimtmečiais dėl to Lietuvoje jų padaugėjo. O kas skatina medžiotojus medžioti daugiau stirnų – čia jau ne mano kompetencija atsakyti“, – kalbėjo doc. dr. A. Ulevičius.

Mokslininkas pridūrė, jog šernams iš tiesų labai drastiškai gali pakenkti ligos – pavyzdžiui kiaulių maras, seniau stipriai praretinęs šernų populiaciją.

Ekologijos instituto (EKOI) Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas doc. dr.hb. Linas Balčiauskas pritarė, jog šernų galima sumedžioti daug, net iki 120% nuo apskaitos, nes jie vislūs.

„Yra šalių, kur nuolatos medžiojama daugiau šernų, nei žiemą priskaičiuojama. O tai , kad Lietuvoje sumedžiojama daugiau šernų, tik parodo gerą jų populiacijos būklę. Ir nieko daugiau“,- kalbėjo mokslininkas.

Penktadaliu sumažinta bebrių populiacija

Dėl sumažėjusių bebrų medžioklės mastų doc. dr. Alius Ulevičius svarstė, jog medžiojant šiuos gyvūnus reikia investicijų į specialius spąstus, todėl daugelis medžiotojų greičiausiai nusprendė atsisakyti šių žvėrių medžioklės.

Praėjusį sezoną bebrų sumedžiota daugiau nei 11 tūkst. Ir tai yra 8800 mažiau, nei praėjusį sezoną. Tai reiškia, jog 2011- 2012- aisiais metais kulkomis arba spąstais patiesta apie 20 tūkst. šių žvėrių.

Doc dr. A. Ulevičius daro išvadą, jog dėl tokios intensyvios medžioklės bebrų šiais metais paprasčiausiai buvo mažiau.

„Oho, vadinasi, praėjusiais metais sumedžiota apie 20 tūkst.? Tai – tikrai didelis spaudimas bebrų populiacijai… Apie 100 tūkst. jų yra iš viso. Vadinasi, išimama apie 20 proc. populiacijos. Tai matyt todėl, kad praėjusiais metais „išėmė“ 20 tūkst. bebrų, šįmet nelabai ko ir sulaukė prie tų bebrų trobelių. Visai gali būti, kad daugelyje bebraviečių tų bebrų paprasčiausiai neliko.

Na, bebrų kailiai vis dar yra superkami. Buvo lyg ir žinių, kad supirkėjai padidino kailių kainas. Matyt, tai paskatino medžiotojus pasitempti. Ir 11 tūkst. žvėrių – nemažas eksploatacijos lygis. Jei išlaikyti 20 tūkst. (sumedžiotų gyvūnų, – red. past.) kokius trejus metus iš eilės, būtų tikrai stiprus neigiamas poveikis bebrų populiacijai“, – vertino Vilniaus universiteto mokslininkas.

„Bebrų tikrai neišnaikinome, o sumedžiojimas priklauso nuo daug ko, taip pat ir nuo kailių paklausos,“ – įvertino doc. dr. hb. Linas Balčiauskas.

Beveik 2000 daugiau nušauta kiškių. Iš viso jų sumedžiota per 4 700.

Tačiau ekologijos instituto Žinduolių laboratorijos vadovo teigimu, yra ženklų, jog kiškių pagaliau ėmė gausėti, todėl nieko keisto, jei jų daugiau ir sumedžiojama.

Taip pat nušauta keliais šimtais daugiau kiaunių. Lietuvoje daugiausia sumedžiojama šernų (virš 40 tūkst.), stirnų (virš 16 tūkst.), lapių ir didžiųjų ančių (virš 13 tūkst.). 13 tūkst. – didelis skaičius, nors medžiotojai pabrėžia, kad ančių medžiokle iš jų kolegų mažai kas domisi.

Lietuvoje dirbtinai perinamų paukščių sumedžiota dvigubai daugiau

Įdomu tai, jog nušauta ir dvigubai daugiau fazanų (arti 3000), nors šie paukščiai Lietuvoje neperi ir specialiai auginami dažniausiai vien medžioklės pramogai.

„Fazanai – ne mūsų vietinė rūšis. Tačiau esu girdėjęs pavienių žmonių pasakojimų, kad fazanės vedžiojasi šiemet jauniklius. O šiaip jie veisiami dirbtinu būdu ir paleidžiami į medžioklės plotus. Jų ir išgyvenamumas turėtų būti labai žemas.

Fazanai ant žemės deda kiaušinius, o tai – visų mangutų, lapių, kitų plėšrūnų maistas. Lietuvoje jie buvo išperinami inkubaturiuose, palaikomi aptvaruose ir tada paleidžiami į gamtą. Tad jų pasitaiko natūralioje gamtoje, žmonės yra matę apie Aukštadvarį, tai matyt, dalis natūralizavosi ir gyvena. Bet jų populicijos piko nebus – didelis spaudimas iš plėšrūnų pusės. Nėra prielaidų, kad jie paplistų ir turėtų didesnį gausumą. Nors, ką gali žinoti? Kritinis laikotarpis fazanams yra žiema, bet dabar tos žiemos tokios minkštesnės… Laikosi žiemomis prie žmonių, parenka kokias šieno pabiras“, – dėstė Ekologijos ir aplinkotyros centro specialistas L. Balčiauskas.

Pašnekovo nuomone, kadangi fazanai – ne vietinė rūšis, galėtų būti ir visiškai išmedžiojama.

„Matau dvi problemas, – pridūrė Ekologijos instituto mokslininkas. – Pirma, per mažai sumedžiojama briedžių, todėl vis daugiau jų žūva autostradose ir keliuose, nusinešdami kartu ir vairuotojų gyvybes. Antra, eskaluojant vilkų išnykimą, jie nebemedžiojami. Daugiau problemų dėl medžioklės, kurias vertėtų aptarti, nematau.“