Tyrimo duomenimis, 55 proc. Lietuvos žmonių kaip svarbiausias įvardijo darbuotojų ir darbdavių, 54 proc. – piliečio ir visuomenės nario teises, pusei respondentų svarbiausios jų kaip vartotojų, pirkėjų ir paslaugų gavėjų teisės. Šeimos teisės svarbiausios 19 proc. mūsų šalies gyventojų.
„Įdomu, kad asmens, kaip šeimos nario, teisės labiausiai rūpi daugiau nei dvigubai mažesnei daliai visuomenės. Tokių nuostatų priežastis, tikėtina, yra dvejopa. Pastaraisiais metais darbuotojų ir darbdavių santykiai išgyveno itin dinamišką laikotarpį: atsirado iki tol neegzistavęs nuotolinis darbas, vėliau – hibridinis modelis. Darbdaviai privalėjo veikti ir iki šiol veikia itin lankstaus taikymosi prie besikeičiančios verslo aplinkos etape, todėl tokioje kaitoje atsirado nemažai neapibrėžtumo, kuris gerokai padidino darbo santykių svarbą“, – sako advokatų kontoros „Marger“ vadovaujantis partneris Vladas Gerasičkinas.
Darbuotojų bei darbdavių teisių svarbą stiprino ir darbo santykių ginčų statistika. Darbuotojų atleidimai, netenkinančios darbo sąlygos, užsienio piliečių įdarbinimas, darbo užmokesčio klausimai yra pagrindinės priežastys, kodėl darbuotojų ir darbdavių teisės yra itin svarbios.
Darbuotojo ir darbdavio teisės dažniau svarbiausios moterims. Taip pat 18-45 m. asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, gaunantiems didesnes pajamas ir gyvenantiems didesniuose miestuose ar rajonų centruose. Tuo tarpu piliečio ar visuomenės nario teisės turi itin didelę reikšmę vyriausio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo visuomenės nariams. Vartotojo, pirkėjo ar paslaugų gavėjo teisės labiausiai rūpi vyresniems nei 45 m., vidutinių ir didžiausių pajamų apklaustiesiems.
„Kiekvienas esame vartotojas, pirkėjas ar paslaugų gavėjas. Tikėtina, kad šios srities tiesės visuomenei aktualios tiek, kiek jos nariai susiduria su spręstinais arba jų netenkinančiais paslaugų teikimo ar prekių įsigijimo aspektais. Kadangi šios teisės yra svarbiausios kas antram Lietuvos žmogui, galima daryti prielaidą, kad nemaža visuomenės dalis sprendė šios srities ginčus ar domėjosi savo, kaip pirkėjų ar paslaugos gavėjų, interesais“, – sako V. Gerasičkinas.
Tyrimas rodo, kad 19 proc. lietuvių svarbiausios jų kaip šeimos narių teisės – jos svarbiausios 36-45 m., mažesnių pajamų, kaimo vietovių gyventojams.
Pagal BNS inf.