Kokių atliekų Lietuvos pamiškėse daugiausiai? DAROM akcijos rezultatai

Gegužę vykusi akcija „Darom“ įvyko, tačiau ar pavyko? Akcijos dalyviai šiemet buvo kviečiami ne tik rinkti, rūšiuoti, bet ir priduoti surinktas atliekas į atliekų tvarkymo centrus. VŠĮ „Mes Darom“ dalinasi akcijos rezultatais.

Nei naujas akcijos formatas, nei viešųjų erdvių tvarkymas dalyvių neišgąsdino. Per dvi dienas į visoje Lietuvoje esančius atliekų tvarkymo centrus dalyviai atvežė 770,18 tonų atliekų. Viena didžiausių problemų – naudotos padangos, jų surinkta beveik 10 tūkst. vnt. (99,44 tonų); pavojingų atliekų tvarkytojams „Toksika“ pristatyta daugiau nei 8 tonos. Naujai sukurta mobilioji programėlė „Mes darom“, kurios tikslas skatinti tvarkytis kasdien, per dvi akcijos dienas sulaukė beveik 6000 naujų vartotojų, žemėlapyje atsirado 1700 žymėjimų. Dažniausiai pasitaikantys atliekų tipai viešosiose erdvėse yra plastikas (25 %), stiklas (17 %) bei popierius (13 %). Programėlės vartotojų bei savivaldybių iniciatyva atsiradę žymėjimai – orientyras žmonėms bei verslui, kurie patys ieško tvarkytinų vietų, nelaukiant pavasario akcijos.

Išsamios akcijos „Darom“ ataskaitos parengimą inicijavusios bendrovės „Neste Lietuva“ generalinio direktoriaus Markuso Lindkvisto teigimu, jokia organizacija ar verslas negali išspręsti aplinkosaugos iššūkių, šiuos darbus būtina įgyvendinti kartu.

„Duomenys parodė, kad dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios atliekos yra plastikas ir padangos, kurių gamybai naudojama nafta. Tokias atliekas teisingai ir laiku išrūšiavus, jos galėtų būti perdirbamos, gyventų naują gyvenimą, prisidėtų prie žiedinės ekonomikos ir kurtų pridėtinę vertę. Nuo pradžių palaikėme iniciatyvą šiemet skatinti dalyvius rūšiuoti. Lietuvoje matome daug neišnaudotų šios vertingos edukacijos galimybių“, – sakė M. Lindkvistas.

VŠĮ „Mes Darom“ komunikacijos projektų vadovė Toma Buivydaitė kalba apie galimybę pasidžiaugti tuo, kas pasiekta sugrįžus po pandemijos sąlygotos metų pertraukos. „Naujas formatas, kviečiantis tvarkytis iki galo buvo žingsnis nuo „suneštinio“ sąvartyno, kurį dalyviai po akcijos, neretai pamiršdavo patys ir sunešę. Vieną dieną džiaugėmės, kad surinkome, kitą pykome patys ant savęs, kad atsirado dar didesnė šiukšlių krūva. Šiemet pajudėjome sąmoningumo link. Tai neapsiėjo ir be didesnės atsakomybės ar net vargo dalyviams. Savivaldybės į tai žiūrėjo atsargiai, tačiau su viltimi.

Viliamės, kad kitais metais 15 proc. savivaldybių, kurios šiemet nebendradarbiavo, po truputį iš naujo patikės akcijos vertingumu. O vertė slypi ne kuo didesniame tonų skaičiuje, bet galimybėje kalbėti apie problemas ir jų galimus sprendimo būdus“.

Kasmet prie viešųjų erdvių tvarkymo akcijos „Darom“ prisijungia šimtai tūkstančių lietuvių ir tai viena reikšmingiausių pilietinių iniciatyvų, siekianti kovoti su atliekų problema.

Suomių bendrovė „Neste“ ne vienerius metus iš eilės patenka į tvariausių pasaulio įmonių ketvertuką, o šiemet antrąkart vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalinių kategorijoje Lietuvoje.