Sveikatos specialistai sako, kad vitaminų ir mikroelementų kiekiu grybai prilygsta daržovėms, vaisiams ir net žuvims.
Šiose miško gėrybėse fosforo, kalcio ir kalio kiekis panašus kaip žuvyje.
Taip pat grybuose gausu geležies, mangano, kobalto, aminorūgščių.
Yra daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D. Ypač daug vitamino D sukaupia grybai, augantys saulėtoje vietoje.
Be to, grybuose daug ląstelienos, kurios labai reikia žmogaus organizmui.
Nustatyta, kad žmogaus organizmas pasisavina apie 96 proc. gyvūninės kilmės baltymų, augalinės 60 proc, grybų – 70 proc.
Manoma, kad džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos ar jautiena. O baravykų ir pievagrybių baltymų maistinė vertė prilygsta gyvūninės kilmės baltymams.
Grybuose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų įsisavinimą.
Aromatinių prieskoninių medžiagų, skatinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą, grybuose daugiau negu daržovėse ir vaisiuose.
Tačiau grybai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų ląsteliena padengta chitinu (funginu), sunkinančiu virškinimą.
Todėl nerekomenduojama valgyti grybų:
– žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis;
– senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni,
– vaikams iki 3 metų, nes mažylių jie dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina.
Maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau. Atminkite, kad grybų negalima gaminti su grietinėlės ar pieno padažais. Pastarieji stabdo virškinimą, taigi ne tik ilgą laiką būsite apsunkę, bet ir prastai pasisavinsite maistines medžiagas. Grybus geriausia gaminti su šviežiomis ar švelniai patroškintomis daržovėmis.