Darbo pokalbiuose dažnai netgi pamirštama paklausti, ar kandidatas moka anglų kalbą, nes tai jau savaime suprantamas dalykas, sako darbuotojų atrankos bendrovės „Master Class Lietuva“ vadovė Laura Duksaitė-Iškauskienė.
Tačiau darbdaviai labai pasigenda jaunų žmonių, mokančių rusų kalbą. Tuo metu ES institucijose šiandien labiausiai vertinami žmonės, kurie išmano tris kalbas: anglų, prancūzų ir vokiečių. AMES („American English School“) direktorės pavaduotojos Renatos Sabonienės teigimu, ten nepakanka mokėti tik vieną kalbą.
Humanitarinių mokslų daktaras Mantas Martišius sutinka, kad vokiečių bei prancūzų kalbos teikia platesnį akiratį bei didesnes įsidarbinimo galimybes, tačiau apgailestauja, kad šių kalbų, kaip ir rusų, mokykloje išmokti beveik neįmanoma.
„Kai norime praplėsti savo akiratį, labai svarbi vokiečių kalba. Informacija šia kalba galbūt nebus tokia šališka, kaip amerikiečių anglų. Vokietija – demokratinė šalis, tad, kitaip nei rusiškuose ar kiniškuose tekstuose, vokiškuose nebus išvedžiojimų ar bandymo manipuliuoti informacija“, – tvirtina M. Martišius.
Nors rusų, vokiečių, prancūzų kalbos priklauso atskiroms grupėms (slavų, germanų, romanų) ir, išmokus vienos, jau galima šiek tiek suprasti ir giminingas kalbas, šios kalbos mokykloje laikomos antrosiomis užsienio kalbomis, joms skiriamos dvi pamokos per savaitę nuo 6 klasės, tad jų išmokti ten neįmanoma, apgailestauja M. Martišius.
Be anglų kalbos – nė žingsnio
Vadovų paieškos įmonės „AIMS International Lietuva“ vadovaujantis partneris Šarūnas Dyburis tikina, kad pretenduojantys į vadovo pareigas asmenys neišvengiamai privalo mokėti anglų kalbą: „Jei žmogus kandidatuoja į vadovo poziciją, anglų kalba privaloma. Tik labai retais atvejais gali būti toleruojamas faktas, kad žmogus moka kažkokią kitą užsienio kalbą.“
Savo ruožtu L. Duksaitė-Iškauskienė pastebi, kad per darbo pokalbius dažnai netgi pamirštama paklausti, ar kandidatas moka anglų kalbą, nes tai jau savaime suprantamas dalykas. „Lygiai taip pat, kaip trisdešimtmečio ar jaunesnio neklausiama apie jo anglų kalbos žinias, penkiasdešimtmečio nebeklausiama, ar jis moka rusų“, – teigia L. Duksaitė-Iškauskienė.
M. Martišiaus teigimu, tikrai gerai anglų kalbą mokantis žmogus visada ras gausybę informacijos, tad plačiajai visuomenei šios kalbos visiškai pakanka. Tačiau kalbos žinios turi būti geros: „Neužtenka mokėti pasakyti savo vardą ir pavardę, reikia gebėti skaityti knygas, žiūrėti dokumentinius filmus be vertimo.“
Skandinavų kalbos gali užtikrinti didesnę algą
Daugiau skaitykite čia.