Kometa ISON Lietuvos danguje: šou bus gana įspūdingas

kometa nasa nuotr„Šimtmečio kometa“, „Amžiaus reginys“ – taip buvo vadinama kometa ISON (C/2012 S1), Žemės dangų turėjusi nušviesti ryškiau nei Mėnulio pilnatis. Panašu, kad žadėto reginio nebus, tačiau, kaip naujienų portalui LRT.lt teigė astronomas, astrofizikas dr. Kazimieras Černis, lietuviai turės galimybę pamatyti ne ką mažiau įspūdingą kometos pasirodymą.

„Ar bus dar panašių reginių per ateinančius dešimtmečius – atsakyti neįmanoma. Kometos prie Saulės priartėja sava tvarka – visai neprognozuojamai. […] Dar visai neseniai nežinojome, kad ISON atsiras Žemės danguje. Dažniausiai kometos nušvinta kartą per dešimt metų“, – LRT.lt pasakoja K. Černis.

Gaubia paslaptis

„Kometos – sunkiai prognozuojami kosmoso kūnai“, – teigia dr. K. Černis. Mažai žinoma apie jų kilmę, todėl neretai astronomų teleskopuose kometos pasirodo netikėtai. Manoma, kad jos formuojasi hipotetiniame Orto kometoidų debesyje, nuo Saulės nutolusiame per 1000 ar 100000 astronominių vienetų (AV), tačiau jo egzistavimo šiuolaikinis mokslas dar neįrodė.

Kometos gerokai skiriasi nuo asteroidų. Jos turi dvi pagrindines dalis – branduolį ir uodegą. Kometas sudaro uolienos, dulkės ir ledas. Kai ši purvino ledo gniūžtė yra paveikiama Saulės, ji suspindi ir kartais Žemės gyventojams padovanoja įspūdingą reginį. Tiesa, taip nutinka gana retai.

„Paskutinį kartą ryški plika akimi matoma kometa Lietuvoje buvo Heilio-Bopo 1997 m.“, – primena dr. K. Černis.

Kometų orbita nuolat keičiasi. Jas dažnai paveikia netoliese esančios planetos ar Saulė. Kartais kometos „nusižudo“ – nuskrieja į Saulę, kur yra visiškai sunaikinamos, kartais – amžiams nubloškiamos už Saulės sistemos ribų. Apie Žemės ir kometų susidūrimą duomenų taip pat labai mažai.

„Kometos su Žeme susiduria ypač retai. Be to, jų yra labai mažai ir jos retai priartėja prie mūsų planetos, – ramina astronomas. – Asteroidai sukelia daug didesnį pavojų – ypač tie, kurie yra priskiriami Žemei potencialiai pavojingų klasei. Negalėčiau įvardinti nė vieno kometos kritimo į Žemę mūsų istorijoje. Tokio, kuris būtų patvirtintas 100 proc., kad tai buvo kometa“.

K. Černis priduria, kad nesvarbu, jog kometa labai ryški – tai nereiškia, kad ji yra labai arti Žemės, todėl baimintis tikrai nereikėtų. ISON arčiausiai mūsų planetos priartės tik per 62 mln. km (palyginimui – Marsas arčiausiai skrieja 54 mln. km. atstumu).

Daugiau skaitykite čia.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.