Kompensaciją už gyvūnų padarytą žalą semia urėdija

ZVERIU ZALAŠiemet iš Šilutės rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 18635 eurai bus skirti kompensacijoms už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams ir medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimą.

Deja, Šilutės savivaldybėje šia komopensacija galės pasinaudoti tik du ūkininkai, nukentėję nuo žvėrių, o liūto dalis – apie 94,5 proc. – Savivaldybė atiduoda valstybės įmonei Šilutės miškų urėdijai.

Tuos pinigus atiduoti urėdijai Šilutėje yra įprasta jau daug metų, nors kituose rajonuose net apie 40 proc. visos kompensacijų sumos išdalijama žvėrių padarytą žalą patyrusiemsprivatiems miškininkams ir ūkininkams.

Ar teisingos kompensacijų dalybos?

Aplinkos ministerija kasmet skiria nemenkas sumas už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams ir medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencinių priemonių diegimą. Kompensacijų lėšos gaunamos renkant mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija numatė šią sumą padalinti tik trims subjektams. Du ūkininkai už vilkų sudraskytus 5 gyvulius iš viso gaus tik 1025,36 Eur (5,5 proc. visos kompensacijų sumos).

Kompensacijos didžioji dalis – 17 061,64 Eur, kaip jau daugelį metų įprasta, atiteks Šilutės miškų urėdijai.

Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose pirmasis dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir prevencinių priemonių diegimo išlaidų kompensavimui skirtų lėšų dalybų teisingumo suabejojo Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas. Jis stebėjosi, kodėl lėšų prevencinėms priemonėms – želdinių apdorojimui repelentais (kad jų neėstų kanopiniai žvėrys), aptvėrimui tvoromis ar apsauginėmis juostomis – gauna tik valstybės įmonė Šilutės urėdija. Kažkodėl lėšos neskiriamos privačių miškų savininkams, kurie savo pasodintus jaunus miškus irgi saugotų nuo žvėrių.

S.Kazlausko duomenimis, Šilutės savivaldybės teritorijoje urėdija ir privatūs miškų savininkai valdo bemaž po lygiai miškų. „Negi briedžiai, stirnos ar kitokie gyvūnai privačiuose plotuose nenuniokoja miško želdinių?“, – stebėjosi politikas.

Privatininkai kompensacijų neprašo?

Ekonomikos ir finansų komiteto narių neįtikino sprendimo projekto rengėjo – Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiojo specialisto – gamtosaugininko Prano Sirtauto paaiškinimas, kad privačių miškų savininkai neprašė skirti lėšų miško želdiniams saugoti.

Aiškinti situaciją, kodėl miškų savininkai vengia prašyti želdinių apsaugos prevencinių priemonių išlaidų kompensavimo, ėmėsi Šilutės urėdijos inžinierė Audronė Balčiūnienė. Ji politikams dėstė, kad privačių miškų savininkai dažniausiai naujus miškus sodina pasinaudodami ES paramos lėšomis. Gavę ES paramą, jie įsipareigoja patys saugoti želdinius pirmuosius kelerius metus. A.Balčiūnienės teigimu, privatininkai miško želdinių apsaugai negalėtų dar kartą prašyti lėšų iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Tačiau kiek yra naujus miškus sodinančių ar kirtimus atsodinančių miškų savininkų, kurie tokius darbus atlieka savo lėšomis, Savivaldybėje tikriausiai niekas neturi informacijos. „Ar tokie miškų savininkai žino, kad ir jie turi teisę pretenduoti į kompensaciją miškų apsaugos priemonėms įsigyti?“ – klausė S.Kazlauskas.

Gretimame Šilalės rajone privatiems miškininkams skiriama apie 40 proc. savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje sukauptų lėšų.

Gauti kompensacijas – kryžiaus keliai

Kad Šilutės savivaldybėje ne tik privačių miškų savininkams, bet ir ūkininkams, kurių gyvuliai nukenčia nuo žvėrių, neįmanoma gauti kompensacijų už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, paaiškėjo ir Teritorijų bei kaimo reikalų komitete.

Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus bandė patikinti, kad Šilutės savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos pirmiausia skiriamos privatiems ūkinių gyvulių savininkams, o tik likusi dalis atiduodama miškų sodinukų apsaugos priemonių išlaidoms kompensuoti. Toks pareiškimas išprovokavo komiteto nario, veterinarijos gydytojo Arūno Kurliansko priekaištų pliūpsnį.

Pačiam R.Rimkui A.Kurlianskas siūlė prisiminti, kiek jiems abiem yra tekę gaišti laiko, kad ūkininkai galėtų susitvarkyti dokumentus dėl patirtų nuostolių. Pasak A.Kurliansko, jam kartu su ūkininkais, kurie yra patyrę nuostolių dėl laukinių žvėrių, dvejus metus teko eiti kryžiaus kelius, kad Savivaldybėje būtų įregistruotos žalos ir išmokėtos kompensacijos. A.Kurliansko teigimu, seniūnijų kaimo reikalų specialistai mieliau atkalbinėja ūkininkus neprasidėti su žalos atlyginimo prašymais, nei pasistengia operatyviai tvarkyti reikiamus dokumentus.

Pasak A.Kurliansko, jo vadovaujama veterinarijos gydytojų bendrovė aptarnauja trijose savivaldybėse esančius ūkius, ir tik Šilutės savivaldybėje yra didžiausios užtvaros ūkininkams gauti kompensacijas už patirtas žalas.

Buvęs Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas, Teritorijų bei kaimo reikalų komiteto narys Alfredas Stasys Nausėda gelbėjo priekaištais apipiltą R.Rimkų. Jis sakė, kad pasitaikydavo atvejų, jog ūkininkai dėl žalos kreipdavosi ir nepagrįstai, nes jiems žalą kompensuodavo draudimas. Tačiau A.S.Nausėda pripažino, kad seniūnijose galėtų būti viešinama daugiau informacijos apie galimas žalos kompensacijas bei nurodyta, kur raštu reikia kreiptis dėl žalos fakto ir jos dydžio nustatymo. Jis prašė Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjo R.Rimkaus pasirūpinti tokios informacijos sklaida seniūnijose.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.