Saugų seniūnijos Žemaitkiemio kaimo centre esančioje vienoje gražiausių seniūnijos sodybų įsikūręs Egidijos ir Raimundo SASNAUSKŲ šeimos ūkis šiemet tapo konkurso „Metų ūkis 2016“ III vietos laimėtoju.
Daug dirbantys, skoningai besitvarkantys ir pavyzdžiu aplinkiniams jau ne vienerius metus esantys ūkininkai savo pasirinkimu plėtoti pienininkystės ūkį šiandien nesidžiaugia. Jie pastebisi, kad Lietuva jau nežmoniškai gniuždo savo žmones, ir ateityje planuoja keisti veiklos sritį.
Grįžo iš didmiesčio ir užsienių
Egidija Sasnauskienė atvykusius žurnalistus ir Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėją Povilą Budvytį pasitinka erdviame savo sodybos kieme. Tą sodybą šeima įsigijo prieš 15 metų, kai parvyko čia gyventi iš Kauno. Prieš tai buvo ir 10-metis šiame didmiestyje, ir keletas metų užsieniuose.
Šeimininkė pasakoja, jog Kaune tuo metu viena po kitos užsidarė daugybė įmonių, o ir uždarbis užsienio valstybėse nebuvo toks, kokio šeima tikėjosi. Tad šiek tiek pasitaupę nutarė grįžti prie žemės – į Egidijos gimtinę.
Juo labiau kad ir Egidijos specialybė – zooinžinierė – leido tikėtis, kad įgytos žinios pravers dirbant sau.
Kauniečiui tekintojui – frezuotojui Raimundui, anot žmonos, žemės ūkis buvo šioks toks išbandymas, tačiau jis su tuo susitvarkė.
Sodyba žavi ir seniūnijos komisijas
Kūrėsi šalia mamos sodybos, tad pradžia buvo kiek lengvesnė, nei būtų visai į nežinomą vietą persikėlusiems naujakuriams. Bet lengva nebuvo: reikėjo kone perstatyti 80-metį namą, kuriame ir parduotuvė, ir biblioteka yra buvusios, restauruoti ir plėsti ūkinius pastatus, tvarkyti aplinką.
Ilgainiui išdygo moderni ferma, kurioje įrengtos pieno linijos, atsirado beveik 100 galvijų banda, kurioje trečdalis -melžiamos karvės. Ir sodybos aplinka savo skoningai sutvarkytais kampeliais jau ne vienus metus žavi visos seniūnijos gražiausias sodybas apžiūrinčias komisijas.
Šiemet Sasnauskai vėl buvo pagerbti Vilkyčiuose vykusios Saugų seniūnijos šventės metu – už aplinkos grožio puoselėjimą jiems įteiktas padėkos raštas ir dovana.
Egidija tokių apdovanojimų nesureikšmina, anot jos, gražią sodybą padaryti nesunku – tereikia nusipjauti žolę ir jau bus gražu.
Ūpą dirbti numuša supirkėjai
„Jei būtume žinoję, kad ateis laikas, kai tiek bemokės už pieną, būtume pienininkystės prieš kelerius metus atsisakę“, – šiandien neslepia Egidija. Pasak jos, pagaminti tikrai kokybišką pieną yra labai nelengva, o supirkėjų mokamas užmokestis už jį jau pasiekė tiesiog nebejuokingas žemumas.
AB „Žemaitijos pienas“ savo ūkininkams dabar moka po 15 centų už kilogramą.
Kurdama ūkį šeima skaičiavo, kad investicijos atsipirks per 3 metus, dabar, anot Egidijos, jau aišku, kad nebeužteks ir 6 metų.
Ūkininkė sako, jog tokia situacija visai numuša ūpą dirbti, ir jei ji būtų supirkėjas, taip iš savo žmonių nesityčiotų.
Gelbsti tik išmokos
Sasnauskai sako numiegantys po 4-5 valandas per naktį ir stojantys prie darbų. Ypač graudu būna, kai net prireikus būtinai išvažiuoti ar ligai surietus nėra kam ūkio patikėti, ką prie darbų pasamdyti. Egidija priskaičiuoja nemažai toje pat gatvėje gyvenančių ir niekur nedirbančių moterų, kurios, anot jos, karvių melžti tikrai neitų.
„Nenori dirbti kaimo žmonės“, – tokią išvadą priėjo Sasnauskų šeima. Džiaugiasi jie bent tuo, kad pavyko rasti porą nuolatinių samdomų darbininkų.
„Sakau, kad dabar mes esame įteisinti vergai, ir ateityje, kai tik galėsime, karvių tikrai nebemelšim. Bandysim kokią kitą veiklą“, – šiandien neabejoja moteris ir išduoda šeimos planus: galbūt Žemaitkiemio pievose ganysis avys, o gal mėsiniai jautukai?..
Kol kas to padaryti Sasnauskai negali, nes dalyvauja programose, gauna Europos Sąjungos išmokas. Ir išsilaiko tik dėl tų išmokų ir dar todėl, kad šeima ūkininkauja pievose, kuriose gyvena saugomas paukštelis – meldinė nendri-nukė. Jų apsaugai papildomai skiriami 300 eurų už hektarą yra tas indėlis, kuris šiek tiek kompensuoja patiriamus nuostolius.