Rytoj, rugsėjo 30-ąją, Žemaičių Naumiestyje vyksiančios Mykolinių šventės, dar vadinamos mūsų krašto Derliaus arba Ūkininkų švente, metu buvo pagerbti ir šiemetinio konkurso „Metų ūkis“ Šilutės rajono turo nugalėtojai.
I vietą šiame konkurse komisija šiemet skyrė Usėnų seniūnijos Galzdonų kaime gyvenantiems Rimai ir Valdui BERNOTAMS.
Savo sodyboje priėmę ir komisijas, ir krašto žiniasklaidos atstovus, šie ūkininkai pasidalijo mintimis apie šiandienos sodiečių verslą ir ateities perspektyvas.
Bandos pradžia – dvi karvutės
Bernotai Galzdonuose – ne naujokai. Prieš daugiau nei du dešimtmečius, vos susituokę, įsikūrė greta Rimos tėviškės stovėjusioje senutėlėje sodyboje. Tiesa, Valdui iki išrinktosios irgi netoli nueiti teko – jis augęs Plaškiuose.
Šiandien abu prisimena, jog nelengva buvo pradžia, ypač, kad reikėjo ilgai remontuoti senutėlį namą. Tačiau visus sunkumus įveikė, o dabar jų iki smulkmenų išpuoselėta sodyba ir šviesiomis spalvomis švytintis gyvenamasis namas iš tolo traukia keliaujančiųjų per kaimą akis. Apie tai, kad čia tvarkomasi pavyzdingai, byloja ir greta vartų kabanti lenta.
Jaunavedžiams ir vieni, ir antrieji tėvai gyvenimo pradžiai davė po karvutę. Tai ir buvo visos didelės šiemetinės bandos pradžia. Bandą vėliau kasmet jau patys didino.
Pradžia buvo vykusi, nes šiandien galzdoniškių bandoje jau beveik pusantro šimto galvijų, apie 60 iš jų – melžiamos karvės. Žinia, tokiai bandai reikia plačių pievų, tad jai ir tenka visi 130 hektarų, plytinčių aplink Bernotų namus.
Galzdonų kaimo žemėse, anot šeimininkų, nelabai ką daugiau nuveiksi, mat vos už puskilometrio – Nemunas, kuris didelę pievų dalį užlieja. Daug kur ir dabar tyvuliuoja vanduo. Auginti grūdines kultūras čia netinka, tad šeima ir atidavė pievas galvijams, o jiems šerti reikalingus grūdus nusiperka.
Pasak Bernotų, ir kiti aplinkiniai ūkininkai laikosi tokios pat taktikos.
Dažnai apsemiami ir aplinkiniai keliai, tad pora juokauja, jog nieko jiems nereikia, išskyrus… plento.
Dirbo, klydo ir iš klaidų mokėsi
Pagrindinės Bernotų pajamos – už pristatytą pieną, kurį parduoda „Žemaitijos pienui“. Prisėdus jaukioje kiemo pavėsinėje šeimininkai pasakoja, jog supirkėjui kasdien pristato maždaug po toną pieno. Klausiami apie supirkimo kainas, tik šypteli. Anot jų, kai kasdien kyli dar iki 4-os valandos ryto ir per dieną du kartus po dvi su puse valandos paskiri vien melžimui, kai viską stengiesi daryti tik savo jėgomis, dar kažkaip vertiesi.
Talkininkų ūkyje Bernotai ieško tik tais atvejais, kuomet patiems prireikia kur nors išvykti. Bet sako, jog tai būna retai, nes važinėja mažai. O ir pamainos rastų sunkiai, nes žino, jog visi aplinkiniai kaimynai ir savo ūkiuose turi ką veikti.
Jiedu prisipažįsta jokių žemės ūkio mokslų nėra baigę, o tiesiog dirba ir iš savų klaidų mokosi. Mokytis buvo ką: reikėjo ir paramos programose dalyvauti, ir gyvulių priežiūros, sodybos puoselėjimo pagrindų iš kažkur semtis. Ypač baisoka buvo ryžtis dalyvauti programose, bet, anot Valdo, klysti ir mokaisi iš savų klaidų.
O Rima sako neretai girdinti nusistebėjimą, esą kam jie taip puošia sodybos aplinką – juk gyvenant atokiame kaime, kai kurių net užkampiu vadinamame, puikiausiai be to galima apsieiti.
„Bet juk dėl savęs tai darome, ne dėl kitų“, – stebisi abu.
Rajono „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai sako dabar jau turintys visą jiems reikalingą techniką: traktorius, vyniotuvą, grėblius, pjaunamąsias. Jie džiaugiasi, kad visa tai įsigijo gavę Europos Sąjungos paramos.
Žemės ūkio perspektyvos nemato
Sutikti pas Bernotus atvykstančius svečius iš rajono atskubėjęs Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys prideda, kad nuolat mintyse lygina šio Galzdonų kaimo ir kito seniūnijos kaimo – Kavolių – šiandieną. Anot A.Raukčio, tie kaimai skiriasi it diena ir naktis: Galzdonų žmonės darbštūs, vis skubantys ir kažkaip besikapanojantys, tuo tarpu kavoliškiai – visai kitokie, tik iš pašalpų gyventi linkę.
Tačiau ir Galzdonuose, matyt, visko būta, nes, pasak Valdo, abu kaimo aštuonbučiai jau beveik tušti stovi – kiekviename vos po dvi šeimas begyvena. „Seni miršta, o jaunimas kaime nelieka“, – pastebi Rima ir Valdas.
Bernotai užaugino dvi dukras dvynes, tačiau nei Gintarė, nei Dovilė neketina likti tėviškėje – baigusios mokslus kuriasi mieste. Tėvai prisipažįsta, kad savo atžalų grįžti gimtinėn neskatina, todėl ir tolesnės savojo ūkio perspektyvos nežino. Ir pats Lietuvos žemės ūkis, anot jų, yra be perspektyvos.
Apie konkurso „Metų ūkis“ II vietos laimėtojų Birutės ir Kęstučio Žvirblių bei III vietą iškovojusių Laimutės ir Kazio Srugių ūkius pasakosime kituose „Šilutės naujienų“ numeriuose. Šie ūkininkai taip pat bus pagerbti rytoj vyksiančios Mykolinių šventės metu.