Kartu su visa tauta švęsdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, šilutiškiai pagerbė ir dvi iškilias Pamario krašto asmenybes. Buvusiam ilgamečiui Šilutės muzikos mokyklos direktoriui, chorvedžiui maestro Vytautui Jovaišai buvo suteiktas Šilutės garbės piliečio vardas. Pedagogui, Šilutės sporto mokyklos lengvosios atletikos treneriui Medardui Urmulevičiui įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija.
Šiems dviems žmonėms į Šilutės kultūros ir pramogų centrą susirinkę šilutiškiai plojo atsistoję, o pasveikinti atėję bičiuliai, bendraminčiai, auklėtiniai ar giminės sceną užtvindė gėlėmis.
Šventės metu muzikinius kūrinius atliko Šilutės vardą garsinantys kolektyvai: Meno mokyklos fanfarinis orkestras „Pamarys“, mišrus choras „Vox libri“, jaunimo grupė „Prieskonis“.
Kovo 11-osios nebūtų be Vasario 16-osios
Kovo 11-osios renginiai Šilutėje prasidėjo mišiomis Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje.
Popiet šilutiškiai rinkosi į Kultūros ir pramogų centrą, kur iškilmingo renginio pradžioje visi iš širdies sugiedojo Lietuvos himną.
Šventinio renginio vedėjas Marijus Budraitis atsuko laiko ratą 28-erius metus atgal, kada Lietuva sau ir visam pasauliui įrodė, kokia stipria vidine jėga yra apdovanoti žmonės, kurie siekia laisvės ir nepriklausomybės. 
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 m. vasario 16 d. pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo teisinės galios. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir tarybos nariai.
Išskirtine proga šilutiškius pasveikinęs rajono meras Vytautas Laurinaitis priminė, kad ne taip seniai visi rinkomės švęsti Valstybės šimtmečio.
„Jei nebūtų vasario 16-osios, nebūtų Kovo 11-osios. Jeigu nebūtų Kovo 11-osios, vargu, ar mes galėtume pakiliai paminėti savo Valstybės šimtmetį. Po Kovo 11-osios mes atsitiesėme, mumis patikėjo pasaulis. Mes sukūrėme europietišką valstybę, gal dar nepakankamai modernią, bet tai – mūsų ateitis. Mes turime stengtis, kad mūsų valstybė modernėtų, taptų patrauklia ir savita“, – sakė meras. Jis taip pat visiems kraštiečiams linkėjo geros sveikatos, džiugių dienų, susiklausymo ir gebėjimo priimti visus iššūkius.
Paskelbtas šeštasis garbės pilietis
Pirmą kartą Pamario krašto istorijoje, Kovo 11-osios renginye, iškiliai asmenybei buvo suteiktas Šilutės garbės piliečio vardas. Per visą Nepriklausomybės istoriją Šilutė turi tik penkis garbės piliečius – Jurgį Plonaitį, Joną Jonaitį, Vytautą Vaicekauską, Romualdą Dobranskienę, Algirdą Juozą Červinską.
„Prestižinis garbės piliečio vardas nesuteikia jokių privilegijų, tai nėra finansinė premija. Tačiau tai – taip šilta ir subtilu, todėl, kad miestas atiduoda visą savo garbę“, – sakė M.Budraitis.
Sekmadienį iš mero lūpų nuskambėjo, kad ta išskirtine asmenybe tapo maestro Vytautas Jovaiša.
Jis yra buvęs ilgametis Šilutės vaikų muzikos mokyklos direktorius, rajono dainų švenčių organizatorius ir vyriausiasis dirigentas, Šilutės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) mišraus choro „Pamario aidas“, kuriam 2010 m. įteikta „Sidabrinės nendrės“ premija, vadovas ir dirigentas, pilietinių patriotinių dainų chorams ir vokaliniams ansambliams autorius, Lietuvos laisvės kovų dalyvis, nusipelnęs pedagogas, kultūros veikėjas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės filialo valdybos narys, Lietuvos respublikinių dainų švenčių, respublikinių politinių kalinių ir tremtinių poezijos ir dainų švenčių „Leiskit į Tėvynę“, Laisvės kovų dalyvių sąskrydžių „Su Lietuva širdy“ dalyvis, kompaktinės plokštelės „Atminki, drauguži“ bendraautorius, per 330 choro koncertų vadovas ir dirigentas, apdovanotas LPKTS visų trijų laipsnių medaliu – žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, Kultūros ministerijos, LPKTS, Mero padėkos raštais“.
Išklausęs kelias minutes trukusių, jam skirtų ovacijų, V.Jovaiša pasirašė Šilutės rajono savivaldybės garbės piliečių knygoje ir tarė žodį:
„Aš labai džiaugiuosi, esu laimingas, kad man suteiktas šitas garbingas Šilutės garbės piliečio vardas. Nuoširdžiai dėkoju visiems savo bendradarbiams, kolegoms, Šilutės rajono savivaldybės administracijai“.
„Sidabrinė nendrė“ – M.Urmulevičiui
Vėliau, aidint ovacijoms, buvo įneštos „Sidabrinės nendrės“ premijos regalijos. M.Budraitis sakė, kad kiekvieną kartą „Sidabrinės nendrės“ plaketė (dekoratyvinė plokštelė su reljefiniu vaizdu) yra kita ir tuo išsiskiria, joje yra įmontuotas garbės ženklas, kurį galima įsisegti į švarko atlapą. Plaketė kuriama pagal kiekvieną laureatą individualiai. Tai yra meno kūrinys, kuris niekada neturi šabloninio atspausdinimo.
Įteikti šio garbaus apdovanojimo M.Budraitis į sceną pakvietė Šilutės rajono vadovus – merą V. Laurinaitį, vicemerą Algį Bekerį ir Administracijos direktoriaus pavaduotoją Virgilijų Pozingį.
Meras garbingai pranešė, kad šiemet premija įteikiama Šilutės sporto mokyklos treneriui, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kūno kultūros mokytojui M. Urmulevičiui.
Lengvosios atletikos treneris yra paruošęs daug puikių sportininkų, kuriems skiepijo meilę sportui. M.Budraitis sakė, kad iš olimpinių prizininkų Romo Ubarto ir Laimutės Baikauskaitės yra girdėjęs labai daug gerų žodžių apie M.Urmulevičių.
Treneris yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino 2-jo laipsnio medaliu (1995 m.), medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (1991 m.), aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos lengvosios atletikos sportui“ (2005 m.), ir daugeliu kitų garbingų apdovanojimų. Jam suteikti Lietuvos nusipelniusio mokytojo, trenerio vardai.
Atsiimdamas apdovanojimą M.Urmulevičius sakė, kad kažkada ankstyvoje jaunystėje tarp visų nuotykinių romanų, išleistų tarpukario Lietuvoje, rado knygutę „Ką darai, daryk gerai“, kuri jam paliko didžiulį įspūdį. Nuo tol jis visą laiką stengėsi viską daryti gerai.
„Apdovanojimai, matyt, ir įvertinimas – už tai, kad visą gyvenimą kažką dariau gerai. Turbūt reikia nedaryt visai, jei darai blogai“, – savo gyvenimo moto atskleidė jis.
Švėkšniškis labai dėkingas visiems, kurie įvertino jo darbą, taip pat – savo komandai: žmonai, vaikams, anūkams ir visiems auklėtiniams, kurių išleido labai daug. Treneris sakė, kad nenusivylė nė vienu savo auklėtiniu, kurie gyvena visame pasaulyje.
„Mes dar geriau gyventume, jeigu kiekvienas sąžiningai dirbtume savo darbą. Tad dirbkime sąžiningai ir gyvensime daug geriau“, – užbaigdamas sakė jis.
Mainėsi dainas
Iškilmingo renginio pabaigoje kolektyvai „Vox libri“ ir „Prieskonis“ atliko šešis ypatingus kūrinius. M.Budraitis pasakojo, kad 2017 metais KPC įgyvendino projektą „Šimtmečio kodas 99+1“. Kartu su partneriais jie surengė įvairių renginių, skirtų atkurtos Lietuvos šumtmečiui, ciklą.
Vienas projekto renginių buvo edukacinė muzikinė programa „Mainom dainą“. Ši programa įdomi tuo, kad buvo paimti du atraminiai kolektyvai – moksleivių grupė „Prieskonis“ ir mišrus choras „Vox libri“. Abiems kolektyvams buvo suteikta teisė pasirinkti tris skirtingas, tačiau ne savo kartos dainas.
Taigi per Kovo 11-osios šventę „Prieskonis“ atliko dainas iš tų laikų, kai jie dar nebuvo gimę „Vėl, švieski man vėl“ (Stasys Povilaitis), „Tu ateik į pasimatymą“ (Benjaminas Gorbulskis). Tuo tarpu choristai klausytojus pradžiugino šiuolaikinėmis dainomis, tokiomis kaip „Aš žiūriu į tave, pasauli“ (Egidijus Dragūnas).
Daugiau nuotraukų „Facebook“ albume.
