Krašto gatvių pavadinimai: mitologinės būtybės, augalai, metų laikai ir net… Raudonoji aikštė

Nesant realios galimybės keliauti, imkime ir pakeliaukime virtualiai. Panagrinėkime gatvių pavadinimus geografiniu, istoriniu, kultūros ir kalbiniu požiūriu. Paanalizuokime kriterijus, kuriais gatvėms suteikiami pavadinimai. Kokie jie?

Neįtikėtina, bet faktas: Švėkšnos Liepų aikštė sovietmečiu vadinosi... Raudonaja aikšte.

Savo kelionės maršrutu pasirinkome visų seniūnijų centrus. Savivaldybės teritorijoje yra dešimt didesnių ar mažesnių savo teritorija ir gyventojų skaičiumi kaimiškųjų seniūnijų. Taigi, pradėkime.

Daugiausiai gatvių Švėkšnoje, mažiausiai – Gardame

Pagrindinis kriterijus – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos, įgaliojančios laikytis gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo nuostatų. Aptarkime kai kuriuos esminius kriterijus.
Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai. Atkreipkime dėmesį, kad neleistina teikti gyvų asmenų vardų. Istorinių, kultūrinių vietų, įvykių (datų), objektų pavadinimai. Vietovardžiai. Augalų, gyvūnų, profesijų pavadinimai. Dievybės, mitologinės būtybės. Gamtos kitokių ir panašių reiškinių bei objektų pavadinimai.

Pakeliaukime po Gardamą, Juknaičius, Katyčius, Kintus, Rusnę, Saugas, Švėkšną, Usėnus, Vainutą, Žemaičių Naumiestį ir paskaičiuokime esančias gatves. Daugiausia gatvių Švėkšnoje – 58, toliau seka tokia: Katyčiuose – 38, Vainute – 37, Rusnėje – 33, Usėnuose – 32, Juknaičiuose – 31, Saugose – 28, nors tai daugiausia gyventojų turinti ir pati didžiausia kaimiškoji seniūnija. Kintuose gatvių 25, Žemaičių Naumiestyje – 24 ir Gardame – 18. Akivaizdu tai, kad gyvenvietės užimamas teritorijos plotas ir gyvenantys gyventojai, gatvių skaičiui įtakos visai neturi.

Populiariausios – Liepų, Sodų ir Pievų gatvės

O dabar patyrinėkime pačių gatvių pavadinimus – kokie pasitaiko dažniausiai, kokie įdomiausi, kokios asmenybės garbinamos, koks požiūris į istoriją, kurie pavadinimai atspindi amžinąsias vertybes ir panašiai.

Dalis gatvių pavadinimų atsirado tik atkūrus Nepriklausomybę, kiti egzistavo sovietmečiu ar dar anksčiau, dalis gatvių pavadinimų buvo pakeista.

Gatvių pavadinimai leidžia daryti išvadas apie mūsų gyvenimo būdą ir požiūrį į istorijos laikmetį. Pavyzdžiui Švėkšnos Liepų aikštė, sovietmečiu vadinosi Raudonąja aikšte (tapatinant su Maskva!), prieš tai – Turgaus aikšte. Tai iš tiesų komiškas atvejis.

Pabandykite atspėti, koks gatvės pavadinimas kartojasi dažniausiai. Gal mąstote apie liepas, sodus ar pievas? Visiškai teisingai. Liepų, Sodo (-ų) ir Pievų gatvės yra net septyniuose seniūnijų centruose. Antroje vietoje – Miško gatvė (keturiose gyvenvietėse). Trečioje vietoje tarp populiariausių gatvės pavadinimų yra Alyvų gatvė (trijose gyvenvietėse).

Į populiariausių gatvių pavadinimų penketuką galime dar įrašyti rašytoją Žemaitę, lakūnus Darių ir Girėną, Žemaičius ir Aušrą (po 2 gatves).

Net penkiolika gatvių turi gėlių pavadinimus, o trisdešimt viena gatvė – augalų pavadinimus. Gatvių pavadinimai taip pat įrodo, kokios svarbios asmenybės yra Martynas Mažvydas (Gardame), Kristijonas Donelaitis ir Kristupas Jurkšaitis (Rusnėje), Herkus Mantas (Saugose), Simonas Stanevičius, Julius Maciejauskas ir Juozapas Rugis (Švėkšnoje), Jonas Linkys (Usėnuose), Antanas Baranauskas (Vainute), Vydūnas (Kintuose), Alfonsas ir Rūta Kiškiai (Juknaičiuose). Tarp istorinių asmenybių nepamiršti ir Vytautas, Mindaugas, Birutė.

Ne mažiau svarbi laimė, laisvė, tėviškė, pergalė, taika, viltis. Tad rasime ir šiais vardais pavadintų gatvių. Dar viena vertybė sąraše – knygnešiai, kurių atminimą saugo švėkšniškiai.

Balžuvos gatvės pavadinimas vienus saugiškius stebino, kitus net supykdė.
Vengrų gatvė Juknaičiuose primena laikus, kai ši gyvenvietė buvo nutiesusi draugystė tiltą į Vengriją.

Kaip ir minėjau, labai jau mėgstami augalai, tokie kaip akacijos, jovarai, žilvičiai, kaštonai, beržai, ąžuolai, putinai, klevai, lazdynai, liepos, jazminai, gudobelės, aronijos, alksniai, vyšnios, bruknės, raugerškiai, sedulos ir kt. Neapsieita ir be gėlių – tulpių, astrų, mėtų, rūtų, bijūnų, lubinų, šilokų, baltagalvių ir balžuvos. Balžuvos pavadinimas saugiškiams įnešė tikrą sumaištį, vienus stebino, kitus pykdė…, o viskas iš nežinojimo.

Nepamiršti paukščiai, žuvys ir metų laikai

Kokios profesijos, suteikiant gatvėms pavadinimus, labiausiai pagerbtos mūsų savivaldybės seniūnijų centruose? Ogi medžiotojai (Vainute), amatininkai (Švėkšnoje), žvejai (Švėkšnoje, Kintuose), girininkai (Vainute), nendrininkai (Rusnėje) ir vežėjai (Katyčiuose).

Yra ir pagal statinius pavadintų gatvių, tai Mokyklos, Ligoninės, Turgaus, Pirties, Geležinkelio, Pramonės, Bažnyčios, Malūno ir Uosto.

O kaip su metų laikais ir paros laiku? Populiariausias metų laikas vasara. Vasaros gatves turi vainutiškiai ir švėkšniškiai, o Švėkšnoje dar ir Pavasario gatvė besanti. Ruduo ir žiema nemėgiami, tai ir gatvių tokiu pavadinimu nėra. O populiariausias laikas greičiausiai yra rytas, mat Ryto gatvės net dvi – Švėkšnoje ir Vainute.

Gatvių pavadinimuose sutinkami ir gyvūnai, ir paukščiai, ir žuvys: Laumžirgių, Lakštingalų, Žuvėdrų, Vyturių, Kikilių, Zylių, Svirplių, Vieversių, Volungių, Sakalo, Žirgo, Raudžių, Stintų.

Svarbiausi istorinės atminties epizodai, vertinant pagal gatves, yra Žalgirio (Švėkšnoje), Saulės (Juknaičiuose ir Švėkšnoje), Taikos (Rusnėje, Žemaičių Naumiestyje), Mažosios Lietuvos, Sukilimo (Saugose), Pažangos (Vainute), Laisvės ir Pergalės (Žemaičių Naumiestyje), Šaulių (Gardame).

Savaime suprantama, nepamirštos upės, upeliai, kt. vandens telkiniai: Šyšalė (Vainute), Lendra (Žemaičių Naumiestyje), Šalna, Švėkšnalė (Švėkšnoje), Minija, Pamarys (Kintuose), Kuršmarės, Skirvytėlė (Rusnėje), Tenenys (Gardame). Lietuvos galiūno Nemuno vardas suteiktas net trims gatvėms – Švėkšnoje, Usėnuose ir Rusnėje.

Autentiškiausias pavadinimas – Šaktarpio

Gatvių pavadinimuose galima rasti tautybes, etninius Lietuvos regionus, kaimus, miestus, ir net baltiškąsias šaknis. Tai Kuršių, Skalvių, Baltų, Prūsų, Romuvos, Tilžės, Žemaičių, Galnės, Kelmyniškės, Tauragės, Klaipėdos, Jakštelių, Pašyšių, Šilutės, Akmeniškių, Natkiškių, Ramučių, Stoniškių, Šylių, Skirvytės, Sklados, Šyškrantės, Uostadvario, Vorusnės, Kvėdarnos, Užlaukio, Veiviržėnų, Vilkėno, Gedminaičių gatvių pavadinimai. Labai nustebino Vengrų gatvės pavadinimas Juknaičiuose. Juknaičių seniūnas pakomentavo, kad gatvės pavadinimas nėra atsitiktinis. Kažkada seniūnija turėjo nutiesusi draugystės tiltą į Vengriją, keisdavosi delegacijomis, vieni pas kitus dalyvaudavo šventiniuose renginiuose.

Pats autentiškiausias pavadinimas yra Rusnėje – Šaktarpio gatvė. Žodžio šaktarpis aiškinimas yra toks: tai pavasario ar rudens metas Nemuno deltoje, kai negalima nei perplaukti, nei ledu pereiti.
Unikalūs, neįprasti yra trys gatvių pavadinimai – Sirenų Katyčiuose, Žirmūnų Kintuose ir Polderių Rusnėje.

Gatvių pavadinimai neabejotinai svarbūs žmonėms. Apžvelgus 324-ių seniūnijos gyvenviečių centrų gatvių pavadinimus darome prielaidą, kad pavadinimai parodo ne tik gyvenvietės veidą, bet ir pagarbą istorinei praeičiai.

Rašant gatvės pavadinimą lentelėje svarbu prisiminti, kad gatvės vardas rašomas didžiąja raide; kai jį sudaro du ar daugiau žodžių – visi savarankiški žodžiai rašomi didžiąja raide. Labai dažnai gatvės lentelėje, kai pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių, antrasis žodis parašomas mažąja raide. Tai klaida.

Daug ginčų dėl Herkaus Manto gatvės pavadinimo. Herkus Mantas – tai du vardai. Tačiau gatvių lentelėse teikiama H. Manto. Pirmasis vardas Herkus sutrumpinamas, o antrasis Mantas rašomas visas. Toks parašymas būtų taisyklingas, jei pirmas žodis būtų vardas, o antrasis – pavardė. Dabar gatvei suteikiant žymių žmonių vardus ir pavardes, rašomas visas vardas ir pavardė.

Visas ar sutrumpintas vardas turi būti rašomas gatvės lentelėje, visada galima pasitikrinti Registrų centro Adresų registre.