Gausiai spalvotomis iliustracijomis praturtintas, 144 puslapių leidinys neabejotinai sudomins tuos, kas iki šiol graibstė kiekvieną menkesnę brošiūrą krašto istorijos tema ir kas domėjosi dvarininko H. Šojaus gyvenimu bei jo dvare įsikūrusio muziejaus turtais.
Reikėjo solidesnio leidinio
Leidinio sudarytoja, Šilutės H. Šojaus muziejaus Muziejinių tyrimų skyriaus vedėja Asta Bartkevičiūtė pasakoja, jog mintis, kad reikia solidesnio leidinio apie Šilutės muziejų, jo fonduose saugomus turtus, apie dvaro ir jo parko istoriją, išsirutuliojo visam kolektyvui. Mat muziejininkai jau pastebėjo, kad nedidelę 2018 metais išleistą brošiūrą šia tema šilutiškiai ir krašto svečiai išgraibstė kone akimirksniu.
„Manome, kad Mažosios Lietuvos etnografinio regiono sostinėje esantis muziejus turi tinkamai reprezentuoti šio krašto paveldą, veikti kaip bendruomenės lyderis, ir visuomenei pasiūlyti istorijos išsaugojimo kelią. Kad Rytprūsių palikimo atminimas taptų gyva patirtimi, turtintų ir čia gyvenančiuosius, ir atvykstančiuosius“, – sako A. Bartkevičiūtė.
Pasak pašnekovės, šiemet liepos mėnesį sužinojus, kad finansavimas bus gautas, laiko parengti leidinį buvo išties nedaug. Muziejininkams teko peržiūrėti daugybę archyvinių dokumentų, nuspręsti, kurių eksponatų ir kurias Šilutės dvaro, muziejaus, eksponatų nuotraukas įtraukti į leidinį, iš visos gausios istorinės medžiagos atrinkti tą, kuri labiausiai domintų šio krašto istorija besidominčius smalsuolius ir geriausiai atspindėtų turtingą paveldo objekto ir atskirų jo ekspozicijų istoriją.
Švietėjišką paskirtį išlaikė ir sovietmečiu
Pasak A. Bartkevičiūtės, didesnio leidinio apie Šilutės dvarą ir čia veikiantį muziejų iki šiol nebuvo išleista. O juk H. Šojaus dvaras nuo seno buvo bendruomenę telkiantis objektas. Čia virė ūkinis ir prekybinis gyvenimas, arklių paštas gabeno siuntinius, valstiečiai dirbo laukus. Vėliau, ėmus dovanoti žemes miestui, dvaras tapo administraciniu centru, kuriame lankėsi aukštuomenė. Ištroškusieji žinių domėjosi privataus dvarininko muziejaus rinkiniais ir taip plėtė žinias apie Mažosios Lietuvos archeologiją, etnografiją, spaudinius, folklorą.
Sovietmečiu dvaro paskirtis pasikeitė, tačiau jis išliko dėmesio centre. Čia veikė Žemės ūkio technikumas, taigi, dvaras ir vėl išlaikė švietėjišką paskirtį.
Gausu spalvotų fotografijų
Po ilgos renovacijos, beveik prieš 10 metų duris lankytojams atvėręs H. Šojaus dvaras, kuriame įsikūrė dvarininko vardo muziejus, dabar nuolat organizuoja įvairius kultūrinius renginius, edukacijas, įvairiai skleidžia šio Rytprūsių kampelio istoriją.
Leidinyje gausu įdomios informacijos apie Šilokarčemos dvaro ir prie jo įkurto parko istoriją, dvarininką ir pirmąjį muziejininką H. Šojų, muziejaus ekspozicijas Macikų lageryje, Švėkšnoje ir Žemaičių Naumiestyje, muziejuje veikiantį Restauracijos centrą, neseniai buvusioje vaikų tuberkuliozės sanatorijoje įkurtą Dvasinės kultūros centrą.
Leidinyje publikuojama ne tik muziejaus archyvų medžiaga, bet ir šilutiškio architekto Egidijaus Vidrinsko tekstai. Šiandieninius dvaro, parko, ekspozicijų ir eksponatų vaizdus fiksavo Kęstutis Zdanevičius, keletą nuotraukų leido panaudoti Sergejus Gvildys. Daugelyje iliustracijų tas pačias Šilutės vietas ar objektus galima pamatyti šimtmečio skirtumu: pavyzdžiui, fotografuotus XIX a. – XX a. pirmoje pusėje ir šiandien.
Knygoje yra santraukos vokiečių ir anglų kalbomis, tad tai gali būti puiki dovana užsienyje gyvenantiems kraštiečiams.
PATIKSLINIMAS
Kai straipsnis jau buvo išspausdintas, muziejininkai sužinojo, kad tenka keisti knygos pristatymo datą, tad patiksliname, kad ji bus pristatyta sausio 12 dieną.
Leidinys išleistas 1300 egzempliorių tiražu, jo leidybą finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Šilutės rajono savivaldybė.
Šilokarčemos dvaro rūmai XX a. pr.
Šilokarčemos dvaro rūmai XXI a. pr.
Liturginių rūbų ekspozicija „Eglutėje“.