Krašto religinėms bendruomenėms – 100 tūkst. eurų, bet džiaugiasi ne visi

Šilutės savivaldybė ir kitais 2021 metais ruošiasi finansiškai paremti tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų projektus, kurie padės išsaugoti, remontuoti ar tvarkyti maldos namus.

Padalinti lėšas pagal tikinčiųjų skaičių

Savivaldybės komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Rasa Bičkauskienė sakė, kad 2019 m. rajono religinių bendruomenių ir bendrijų programai buvo skirta 50 tūkst. eurų, 2020 m. – 100 tūkst. eurų.

2021 m. tokiai paskirčiai Savivaldybės administracija neplanuoja lėšų mažinti ir tikimasi, kad tų metų biudžete Savivaldybės taryba panašioms reikmėms paskirs nemažiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sprendimo projektas „Dėl Šilutės savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo programos aprašo patvirtinimo“ Savivaldybės tarybos posėdžiui jau parengtas, o politikai komitetuose jam pritarė.

Savivaldybės politikams R. Bičkauskienė sakė, kad religinės bendruomenės nuoseklia veikla turtina kultūrinį, dvasinį gyvenimą, rūpinasi labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais, savo veikla mažina socialinę atskirtį, užtikrina architektūrinio krašto paveldo išsaugojimą.

Savivaldybės teritorijoje veikia 17 katalikų, 10 evangelikų liuteronų ir 3 kitos tradicinės religinės bendruomenės. Iš jų 2 neveikiantys ir 3 netradicinių, tačiau valstybės pripažintų, religinių bendruomenių maldos namai.

Statistikos departamento 2011 m. duomenys apie gyventojų pasiskirstymą pagal tikėjimą rodo, kad Šilutės rajone 81,09 proc. gyventojų (Lietuvoje – 77,3 proc.) išpažįsta katalikybę, 4,45 proc. (Lietuvoje – 0,6 proc.) yra evangelikai liuteronai, 0,95 proc. (Lietuvoje – 4,1 proc. ) – stačiatikiai.

Naujame rėmimo programos apraše yra nurodoma, kad paramos lėšos skiriamos tik Šilutės savivaldybės teritorijoje registruotoms ir veikiančioms religinėms bendruomenėms. Iš jų ne daugiau kaip 90 proc. lėšų skiriama katalikų bendruomenėms, ne mažiau kaip 9 proc. – evangelikų liuteronų bendruomenėms, ne daugiau kaip 1 proc. lėšų tektų kitoms tradicinėms religinėms bendruomenėms.

Pasak R. Bičkauskienės, gali būti, kad kurios nors religinės bendruomenės parengs projektus ir gaus finansavimą iš Valstybės institucijų ar kitokių rėmėjų. Tuomet Savivaldybės taryba bus kviečiama kiekvieną tokią veiklą aptarti ir, atsižvelgiant savo nuožiūrą bei galimybes, paremti.

Evangelikų liuteronų kunigai nepatenkinti

Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje svarstant Savivaldybės tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų rėmimo aprašą dalyvavo ir trys evangelikų liuteronų kunigai: Mindaugas Žilinskis, Remigijus Šemeklis ir Valdas Miliauskas.

Pasak M. Žilinskio, jeigu paramos lėšos apskaičiuotos tik pagal deklaruotą tikinčiųjų skaičių, tai nėra ko stebėtis, kad procentai tokie: kad tik 9 proc. būtų skiriama evangelikams liuteronams. Tačiau, jo nuomone, situacija Šilutės rajone yra šiek tiek kitokia. Parapijos ir bažnyčių pastatai puošia kraštą. Istorinių bažnyčių pastatų evangelikai liuteronai turi 9, o katalikiškų bažnyčių yra 7. Tačiau žiūrint į dabar parengtą paramos projektą, liuteroniškos bažnyčios liks nustumtos į paraštes.

R. Šemeklis pasakojo, kad liuteroniška bažnyčia Šilutėje yra labai atvira miesto bendruomenei ir renginiams. Todėl paskaičiavus katalikų bažnyčios ir evangelikų liuteronų bažnyčios lankomumą, kiltų abejonių kurioje renkasi daugiau žmonių.

Jis papasakojo apie religinių bendruomenių ir bendrijų paramą Klaipėdos savivaldybėje. Pasak R . Šemeklio, Klaipėdoje yra suskaičiuotos visos parapijos ir kiekvienai skiriama po 2 tūkst. Eur. Taip išdalinama apie 35 proc. religinei paramai suplanuotų lėšų, likusi dalis pinigų skiriama bažnyčių pastatams remontuoti.

Komiteto narė Daiva Plikšnienė pastebėjo, kad Rusnėje evangelikų liuteronų parapija yra labai negausi. Greičiausiai todėl ir trūksta lėšų parapijai atiduotos buvusios ligoninės su ten pat stovinčio kito namelio išlaikymui. Abu pastatai dešimtmečiais stovi nenaudojami ir apleisti. Jos nuomone, jeigu evangelikai liuteronai galėtų tuos pastatus išnuomoti ar pagaliau parduoti, turėtų lėšų bažnyčios pastatui geriau išlaikyti.

Ji taip pat pripažino, kad dabar paramos lėšų procentai turėtų būti pakoreguoti skiriant evangelikams liuteronams apie 30 proc.

Kitas komiteto narys Edvardas Jurjonas, atsižvelgdamas į liuteroniškų bažnyčių skaičių sakė, kad vertėtų evangelikų liuteronų parapijoms skirti apie 25 proc. metinės paramos.

Pasak Rusnės parapijos klebono V. Miliausko, dabar dar nenaudojami pastatai yra tikra problema, bet šiuo metu jau apsispręsta pirmiausia tvarkyti bažnyčios pastatą. Jis džiaugėsi, kad bažnyčioje rusniškiai mielai organizuoja savo renginius ir ji gausiai lankoma.

Komiteto pirmininkas Vygantas Kamarauskas, aptaręs su meru Vytautu Laurinaičiu pasiūlė neskubėti keisti sprendimo projekto ir išklausyti nuomones kituose komitetuose. Meras sakė, kad jeigu kils gerų idėjų, jis turi teisę klausimą išimti iš lapkričio 26 d. planuojamo posėdžio ir perkelti svarstyti jį vėliau.
Iš esmės sprendimo projektui yra pritarta, tik gali būti, kad šiek tiek keisis paramos sumos procentai tarp katalikų ir evangelikų liuteronų bendruomenių.

Sigitas Grinčinaitis
Komercijos direktorius, korespondentas