Kraštotyrinė kelionė ramutiškiams atvėrė piliakalnio paslaptis

1 ramuciu_biblioteka_ekskursija_piliakalnisVieną šeštadienio rytą Ramučių bibliotekoje rinkosi ramutiškiai, pasiruošę vykti į kraštotyrinę kelionę dviračiais „Jei piliakalniai prakalbėtų“, skirtą Piliakalnių metams paminėti.

Kraštotyrinės kelionės tikslas buvo aplankyti arčiausiai esantį Eidaičių – Barvų piliakalnį.

LR Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, ir į tai, kad daugelio jų reikšmė iki šiol neįsisąmoninta, o apsauga nepakankama, nutarė 2017-uosius paskelbti Piliakalnių metais.

Piliakalniai yra pagoniškos baltų kultūros palikimas. Lietuva dar vadinama tūkstančio piliakalnių šalimi, nes yra vienas gausiausiai piliakalniais nusėtų Europos kraštų.

Papuošusi pirmąjį dviratį trispalve vėliava, ramutiškių kolona pajudėjo Eidaičių – Barvų piliakalnio link. Oras buvo kaip užsakytas, nors kelionė suplanuota praėjusiais metais.

Tie keli kilometrai neišvargino, tačiau gana sudėtinga buvo kopti stačiu šlaitu. Užlipę ant piliakalnio kelionės dalyviai juokavo, kad įdomu būtų į tuos senovės laikus nusikelti nors valandai.

Bibliotekininkė iš Teresės Leciūtės – Lorenčienės knygelės „Iš kartos į kartą“ paskaitė padavimą apie šį piliakalnį. Eidaičių – Barvų piliakalnio tylą sudrumstė kelionės dalyvių liaudies dainos.

Aplankyti šalia esančio vandens malūno griuvėsiai, netoliese esančios senos kapinaitės, pasivaikščiota po gražias apylinkes. Pakeliui į namus keliautojai užsuko į Laimos ir Egidijaus Sinkevičių sodybą, kuri Gardamo seniūnijoje išrinkta 2015-ųjų metų gražiausia sodyba. Šeimininkė su dukra pavaišino arbata, naminiu pyragu, atsidėkodami vaikai priskynė lauko gėlių puokštę.

Kraštotyrinėje kelionėje supratome, kad šis gamtos ir istorijos kampelis mena didingą Lietuvos istoriją. Kiekviena save gerbianti tauta stiprybės semiasi iš savo praeities.