Kraujo dovanojo 100 šilutiškių

kraujo donorystePastaruoju metu vis dažniau žiniasklaidoje pasigirsta pagalbos šauksmai, kad Lietuvos gydymo įstaigose trūksta kurios nors grupės kraujo. Medikai nuolat perspėja, kad dėl kraujo trūkumo gali būti stabdomos planinės operacijos, kad kasmet kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, pailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis, kasdien Lietuvoje kraujo reikia maždaug 200 žmonių. Kad būtų užtikrintas kraujo ir jo komponentų poreikis būtina, kad į didžiausiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų.

Kovo 28 dieną Šilutėje surengtoje donorystės akcijoje dalyvavo apie 100 šilutiškių.

Ateina vis daugiau jaunimo

Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos skyriaus medikai į Šilutę atvyksta kartą per mėnesį. Šįkart akcijoje dirbęs gydytojas Vladimir Skutin sakė, jog nuo 10 iki 15 valandos Šilutės seniūnijos salėje, kur ir vyko akcija, apsilankė apie 100 šilutiškių.

Ėjo ir vyresnio amžiaus, ir jauni žmonės, moksleiviai. Medikas pasidžiaugė, kad pastaruoju metu neatlygintinai duoti kraujo ateina vis daugiau jaunimo – sveiko ir išmintingo.

Tokią pat tendenciją pastebėjo ir duoti kraujo atskubėjusi Šilutės ligoninės gydytoja, Neurologijos skyriaus vedėja Nijolė Plaipienė. Medikė duoti kraujo tądien atėjo jau 48-ąjį kartą per nepriklausomos Lietuvos metus. Dar daugiau nei 20 kartų kraujo ji davė sovietmečiu, o iš viso taip ligonius gelbsti jau nuo studijų laikų.

2015 metais šilutiškei medikei buvo suteiktas aukščiausias donorystės įvertinimas – Garbės donoro vardas.

„Šilutės naujienoms“ N.Plaipienė prisipažino, jog ir tądien priiminėdama ligonius vis nerimano, kad dėl daugybės pacientų gali nebesuspėti duoti kraujo. Tad į akcijos vietą ji atskubėjo net baltojo chalato nenusivilkusi.   

„Didelis džiaugsmas, kad gali dalintis, kad gali gelbėti gyvybes. Duoti kraujo – kiekvieno žmogaus, o juo labiau mediko, pareiga“, – sakė ji.

Ilgametė donorė prisiminė, jog dar prieš kelis metus donorystės akcijose ji dažnai matydavo nevalyvų vargetų, kraujo duoti akivaizdžiai atėjusių dėl to, kad tai būdavo naudinga, mat už tai būdavo mokami pinigai.

Pastaruoju metu mokamos donorystės nebėra, tad ir tokių žmonių akcijose nebebūna.

Šilutiškiai – labai aktyvūskraujo donoryste_Plaipiene

Gydytojas V.Skutin pastebėjo, kad šilutiškiai – labai aktyvūs donorai, ir tai geriausiai iliustravo prie jo stalelio nenutrūkstanti atėjusiųjų eilutė. Vasario mėnesį, pasak mediko, kraujo Šilutėje davė pie 70 žmonių, praėjusį antradienį toks skaičius buvo peržengtas likus valandai iki akcijos pabaigos.

Viena po kitos prie gydytojo žengė būrelis gimnazisčių. Vienos merginos sakė kraujo jau davusios, tad tokia akcija joms nebe pirmiena, kitos tokiam žingsniui ryžosi pirmą kartą.

„Jokių nemalonių pojūčių nebuvo pirmą kartą, tai ir nebijojau. Manau, dar ne kartą ateisiu duoti kraujo“, – sakė slaugytojos kėdėje jau gulinti Kamilė.

„Tiesiog labai norėjau duoti kraujo“, – jai antrino pirmą kartą akcijoje dalyvaujanti Rugilė. O paklausta, kodėl to norėjo, atsakė, kad greičiausiai dėl to, jog ir jos tėvai yra ilgamečiai donorai.

Laukiama sveikų žmonių iki 65 metų amžiaus

„Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje nėra sukurta dirbtino pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraują. Todėl taip svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie dovanotų kraujo sužeistiesiems bei ligoniams, kuriems jis yra gyvybiškai būtinas“, – kalbėjo gydytojas V.Skutin.

Medikas priminė, kad be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daugybės sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų, kad donorystė svarbų vaidmenį vaidina gelbstint gimdyvių ir naujagimių gyvybes.

Kraujo davimo procedūra neilga – trunka nuo 6 iki 15 minučių, standartinė fiziologinė kraujo davimo dozė – 450 ml. Tokio dydžio dozės imamos visuose pasaulio kraujo centruose,  tokia dozė nekenkia žmogaus sveikatai.
V.Skutin priminė, jog kraujo donorais gali tapti sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų amžiaus.

Būti kraujo donoru negalima sergant aktyvia ar buvusia sunkia kraujotakos sistemos liga, kuomet yra padidėjusi kraujavimo rizika, buvę alpimai ar traukuliai, sergant kraujo, imuninės sistemos ligomis, esant medžiagų apykaitos sutrikimui, sergant cukriniu diabetu, kuris gydomas insulinu, infekcinėmis ligomis, sergant piktybinėmis ligomis, vartojant intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus.

Po kraujo davimo donorui rekomenduojama pailsėti 10-15 min., nepatariama aktyviai sportuoti, vartoti alkoholinių gėrimų.

Prieš kraujo davimą keletą dienų draudžiama vartoti stiprius alkoholinius gėrimus, o dieną prieš davimą rekomenduojama nevalgyti riebaus ir aštraus maisto (riebios mėsos, silkės, keptų bulvių, traškučių, majonezo, aštrių padažų), būtina gerti pakankamai skysčių.

Prieš duodamas kraują donoras turi būti gerai pailsėjęs, išsimiegojęs, pavalgęs, atsigėręs pakankamai skysčių. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos. Kraujo davimo dieną rekomenduojama nerūkyti, negerti kavos, energetinių gėrimų, nevartoti vaistų.

Nauda donoro sveikatai

Donorystė naudinga ne tik kraujo laukiančiam ligoniui, bet ir pačiam donorui.

Kraujo davimas yra širdies ir kraujagyslių sveikatos apsauga, mažina širdies smūgio ir insulto riziką. Kraujo klampumas yra vienas iš nenuginčijamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos didintojų. Kuo klampesnis ir tąsesnis kraujas, tuo sunkiau ir su didesniu pasipriešinimu jis juda per kraujagysles bei gali žaloti kraujagyslių vidinių sienelių ląsteles. Reguliariai duodant kraujo, galima sumažinti kraujo klampumą, eliminuoti geležies perteklių, kuris oksiduojasi kraujyje ir didina tą klampumą, bei sumažinti oksidacinį stresą.

Leidinyje Journal of the American Medical Association (JAMA) rašyta apie tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog tyrimo dalyviai nuo 43-61 amžiaus buvo patyrę (arba išvis nepatyrę) mažiau širdies smūgių ar insultų, jei kas šešis mėnesius duodavo kraujo.

Suomijoje ištyrus 2682 Suomijos vyrų sveikatos būkles ir sveikatos istoriją, paaiškėjo, kad tie vyrai, kurie kraujo duodavo bent kartą per metus, turėjo net 88 proc. mažesnę riziką patirti širdies smūgį ar insultą.

Priežastis vėlgi greičiausiai ta pati – su krauju pašalinama ir oksiduota geležis, o tai reiškia mažiau klampų kraują ir mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Geležies sankaupų sumažinimas kraujyje, dalį jo paaukojus, svarbu ir vėžio sumažinimo rizikai. Mokslininkai suorganizavo studijas, kuriose dalyvavo 1200 žmonių. Dvi grupės tyrimo dalyvių buvo stebimi puspenktų metų.

Dalis tiriamųjų duodavo kraujo du kartus per metus, dalis – ne. Po tų puspenktų metų paaiškėjo, kad donorų grupė pasižymėjo mažesne vėžio rizika ir mirtingumu nuo vėžio nei kraujo neduodančiųjų grupė.

Dėl po kraujo donorystės susilpnėjusių oksidacinių procesų labiausiai galima apsisaugoti nuo kepenų, plaučių, žarnyno ir gerklės vėžio.

Su donoro krauju atliekami testai – ar asmuo neserga hepatitu, sifiliu, AIDS ir kitomis ligomis. Tai gali būti puiki proga pasitikrinti savo pačių sveikatą