Baigęs pirmąjį krepšinio sezoną Ispanijoje, mūsų kraštietis 21-erių metų krepšininkas, kelis kartus tapęs Europos, kartą – ir pasaulio jaunių ir jaunimo čempionu, Deividas PUKIS atostogoms pasirinko savo gimtinę.
8 mėnesius žaidęs Ispanijos komandoje, į Šilutę jis grįžo pasisėmęs naujų įspūdžių, kuriais dalijasi su „Šilutės naujienų“ skaitytojais: apie ispaniškąjį gyvenimą, fanų meilę ir prisirišimą prie mažo miestelio.
Dabar, po intensyvių treniruočių ir varžybų maratono, Deividas Šilutėje planuoja tik ilsėtis ir artimiausiomis dienomis kamuolio į rankas tikrai nežada imti. O kada vėl nutars kibti į darbus ir paliks Šilutę, nežino net ir pats, nes būtent iš ispanų išmoko gyventi šiandiena.
„Iš tikrųjų, aš net nežinau, ką veiksiu rytoj. Ispanai, jei tik reikia ką padaryti, viską atideda į „manana manana“ (iš isp.k. – rytoj rytoj)“, – sako Deividas.
Ispanai skanduoja lietuvio pavardę
Į Ispanijos Hueskos „CB Penas Huesca“ komandą 194 cm ūgio Deividui patekti padėjo jo agentai, suradę jaunajam krepšininkui kelias komandas, kuriose jis galėtų tobulėti. Deividas nenorėjo likti Lietuvoje, nes, pasak jo, čia visuomet jis jautė tam tikrą spaudimą. Taip pat pasaulio čempionas troško dar labiau pažinti pasaulį, kitų kultūrų žmones.
Mūsų kraštietis 2011-2012 m. sezoną atstovavo Vilniaus „Sakalams“. Lietuviai krepšinio sirgaliai, dar anksčiau, Europos čempionate, skanduodavę „Puki, Puki“, ir vėliau negailėjo dėmesio Deividui.
Vaikinas sako, kad iš pradžių toks sirgalių dėmesys būdavo visai smagus, o vėliau pradėjo varginti. Tačiau nuo tokio palaikymo krepšininkas niekur nepabėgo – ir ispanai spėjo jį pamilti ir aikštėje vėl skambėdavo „Puki, Puki“.
Šiomis dienomis mūsų kraštietį džiugina Šilutė, giminės, bičiuliai, mat čia grįžo jis po 8 mėnesių pertraukos. Vienintelis klausimas, dabar kirbantis jo galvoje, kaip reikės įsilieti į lietuviškąjį gyvenimą ir bent kiek pamiršti sportą.
Kontraktas su Ispanijos komanda vaikinui dar tęsis dvejus metus. Tad Deividas žada gimtinėje tik atsikvėpti ir po to vėl kibti į treniruotes.
Ir Šilutė gali būti svajonių miestu
Svetimoje šalyje vaikinas labiausiai pasigenda savo šeimos, draugų. Tačiau ir ilgesiui kartais net nelieka laiko, mat komandos treneris – tikras darboholikas, dažnai krepšininkus nuvarantis nuo kojų.
Prie intensyvaus gyvenimo ritmo D.Pukis pratęs – jau nuo 16-os metų Amerikoje mokėsi ir žaidė krepšinį. „Jaunas, bet visur „išsikapstęs“, – taip save juokaudamas apibūdina krepšininkas, savarankiškai planuojantis gyvenimą nuo paauglystės. Tačiau Ameriką vadinti svajonių šalimi Deividas nedrįsta.
„Taip, svajonės Amerikoje pildosi. Tačiau jos ir pildosi tik tiems, kurie jų siekia. Tad ir Šilutė gali būti svajonių miestu, jei kiekvienas stengsis dėl to, ko trokšta“, – svarsto vaikinas.
Siekdamas to, ko nori, ir pradėjęs krepšininko karjerą, D.Pukis susidūrė ir su nemaloniais žmonėmis, kurie apkalba, pavydi. Buvo ir taip, kad Ispanijos komandoje jis kelias rungtynes ant suoliuko praleido, tik trumpam į aikštę išbėgdavo. Ir iš karto pradėjo sklisti neigiamos kalbos. Tačiau Deividas stengiasi į jas nereaguoti – kreipia dėmesį tik į jam svarbių ir artimų žmonių nuomonę.
Nors Deividas didžiąją laiko dalį būna ir toli nuo gimtinės, tačiau nuo mūsų šalies krepšinio naujienų neatsilieka – seka, kaip žaidžia jo draugai Lietuvos krepšinio komandose. Beje, savo autoritetu Deividas laiko ne kokį užsienietį, o būtent lietuvį – krepšininką Liną Kleizą.
Meilė mažam miesteliui
Susipažinęs su ispanais, Deividas sako, kad jie geri, šilti, malonūs žmonės. Tik viską jie atideda rytojui. Pradžioje tai erzino, o paskui ir pats Deividas įprato gyventi šia diena. Taip pat, vertindamas svetimą kultūrą, krepšininkas prisipažįsta, kad niekada gyvenime nevalgė tiek daug makaronų, kiek jų suvalgė 8 mėnesius gyvendamas Ispanijoje.
Augęs jaukiame Šilutės mieste, Deividas didmiestyje gyventi netrokšta. Jo nevilioja didžiųjų miestų šurmulys, milžiniški atstumai. Tad vaikinas džiaugiasi, kad ir Ispanijoje gyvena į Šilutę panašaus dydžio miestelyje.
Paklaustas, ar būtent tokio gyvenimo jis troško, D.Pukis patvirtina, kad kol kas viskas klostosi pagal jo planus ir svajones. Galvoje krebdža dar daug minčių, tačiau kokios jos, neatskleidžia.
„Geriau jau tegu pabaigti darbai parodo viską, o ne kalbos“, – tvirtina krepšininkas.