Šv. Kūčios – turbūt viena iš paslaptingiausių švenčių. Daugelis iš mūsų juk esame girdėję istorijas kaip šią šventą naktį prabyla gyvuliai, vynas virsta vandeniu arba galime atlikti įvairių burtų, kurie pasuka mūsų likimą tuo kampu, kurio labiausiai reikia.
Nors didžioji dalis lietuvių gyvena mieste, kur sunkiai rasime karvutę, kurią galėtume pamėginti pakalbinti Kūčių naktį, taip pat sunku rasti ir šiaudą, kurį mėgintume traukti iš po vaišemis nukrauto stalo, kad patikrintume, kurio gyvenimas bus ilgiausias. Visgi, dar turime aibę burtų ir tradicijų, kuriuos galime išbandyti šią paslaptingą naktį. Tai gali tapti smagiu užsiėmimu artimųjų ar giminaičių rate.
TRADICIJOS: jos vis dar gyvos
- Patiekalų turėtų būti tiek, kiek metai turi mėnesių – 12 arba bent jau 9. Šie skaičiai turi magišką galią.
- Nors Kūčios – šeimos šventė, tačiau nuo seno įprasta tokį vakarą į svečius pakviesti vienišą giminaitį ar kaimyną. Jei jis negalėtų dėl ligos ateiti, tai derėtų jam ką nors nuo stalo nunešti pavalgyti.
- Prisimenami ir paskutiniaisiais metais mirę artimi žmonės, tie šeimos nariai, kurių tą vakarą dėl įvairių priežasčių nėra namuose.
- Dar gyva tradicija padėti ant stalo lėkštę prisiminti mirusiesiems ar dėl kokių nors svarbių priežasčių negalintiems dalyvauti Kūčių vakarienėje šeimos nariams. Stalas po vakarienės nenukraustomas, nes tikima, kad naktį čia apsilankys vėlės.
- Kūčių stalas – puiki proga priminti visiems šeimos nariams, kad verta suvalgyti daugiau žuvies, kurios paprastai ant tradicinio lietuviško stalo ne itin dažnai būna. Motyvas? Pasirodo, mūsų senoliai tikėjo, jog tą, kas per Kūčias nevalgys žuvies, ateinančiais metais apsės utėlės!
- Jei Kūčių diena bus saulėta, kitais metais bus geras pupų ir žirnių derlius, jei lyja – miežiai gerai derės. Jei naktis bus žvaigždėta, kitais metais nestokosime vaisių ir miško gėrybių, o jei apsiniaukusi – javų.
- Iš ryto pagal tradiciją visi šeimos nariai atlieka svarbiausius darbus, po to gerai nusiprausia (taip simboliškai apvalydami save ne tik nuo nešvarumų, bet ir nuo blogio bei ligų) ir, per dieną dažniausiai nieko nevalgę, o jei valgę, tai tik sausai, vakarop sėda prie Kūčių stalo.
- Iki Kūčių reikia atlikti visus svarbiausius darbus, atiduoti visas skolas, susitaikyti su žmonėmis, kuriems ką nors negero esi padaręs, ar kurie tave yra įskaudinę. Priešingu atveju visą laiką būsi paskendęs skolose ir nuolat nesutarsi su aplinkiniais. Nuo seno patariama per Kūčias užmiršti „aš“ (savąjį ego) ir mąstyti tik apie „mes“.
- Daugelyje Lietuvos vietų Kūčių dieną būdavo tradicija dirbti tokius darbus, kurie kitais metais turėdavo sėkmę lemti.
