„Esu dainavęs su grupe „Mango“, filmavęsis seriale ir komedijoje, nors nesugebu nei dainuoti, nei vaidinti. Tokias galimybes man suteikė buvimas sportininku, nes žmonėms įdomu kaip sportininkas sugebės vaidinti ar dainuoti“ – savo patirtimi ir atsivėrusiomis galimybėmis Šilutėje dalijosi Andrius Pauliukevičius.
„Pats save labiausiai suvokiu kaip sportininką“, – taip save pristatė į Šilutės kultūros ir pramogų centre organizuojamą „LA-FA ketvirtadienį“ atvykęs iš Ignalinos kilęs, o dabar Vilniuje gyvenantis kultūristas Andrius Pauliukevičius.
Visiems nuostabą sukėlė tai, kad Andrius yra įgijęs ir istorijos mokytojo išsilavinimą ir metus juo dirbęs. Jis taip pat parašė 6 knygas apie sportą ir mitybą bei du kartus tapo Europos kultūrizmo čempionu, turi daugiau nei 10-ies metų asmeninio trenerio patirtį.
Sportavo, kad patiktų merginoms
Susirinkusiam jaunimui buvo įdomu kaip į sporto kelią pasuko tobulai ištreniruotą kūną turintis sportininkas. Jaunimo erdvės koordinatoriaus Rimvydo Petrauskio paklaustas kas padėjo ateiti į sportą, Andrius kultūrizmą apibūdino kaip sporto šaką, į kurią ateina savo kompleksus įveikti norintys žmonės. „Kultūrizmas – vizualus sportas, sportininkas vertinimas pagal tai kaip atrodo, ir į kultūrizmą paprastai ateina žmonės, kurie kompleksuoja dėl išvaizdos: yra liesi, silpni, maži“, – keliasdešimčiai susirinkusiųjų dėstė žinomas sportininkas.
17 metų besitreniruojantis vyras vaikystėje buvo judrus. Ir nors paauglystėje turėjo sveikatos problemų, vistiek ryžosi sportui. Tada jo sportavimo priežastis buvo noras patikti merginoms, tad reikėjo arba gerai mokytis, arba sportuoti. „Sportuoti pradėjau 17 metų, svėriau 62 kilogramus ir buvau labai liesas. Norėjau patikti merginoms, bet joms atrodžiau juokingas. Todėl maniau, kad turiu pradėti kilnoti geležis, auginti bicepsus ir tada jos ims su manim bendrauti“, – tokie buvo pirmieji Andriaus sporto motyvai.
Vėliau pradėjus dalyvauti varžybose jo tikslas buvo grįžti iš jų su medaliu. O dabartinis tikslas – motyvuoti kitus, kad kiti būtų sveikesni, rūpintųsi savo kūnu ir išvaizda. Dabar Andriaus darbas susideda iš skirtingų veiklų: jis rašo knygas, dirba treneriu, konsultuoja internetu, veda seminarus.
Televizijos laidose matomas sportininkas užaugo ir mokyklą baigė Ignalinoje. Ten yra slidinėjimo, biatlono sporto bazės ir jaunimas skatinamas propaguoti šias sporto šakas. „Slidinėjimui aš netikau, svajojau būti krepšininku, bet ir jam nebuvau gabus… Retai patekdavau net ir į klasės komandos krepšininkų penketuką“, – atviravo žinomas sportininkas.
Pirmieji Andriaus sportiniai pratimai buvo kūno kultūros pamokose, nes mažame mieste nebuvo sporto salės. „Kai bėgdavau iš pamokų, aš neidavau parūkyti – eidavau į šalia esantį mišką prisitraukinėti prie skersinio arba į sporto salę. Moksluose neblizgėjau, bet kai reikėdavo, susikoncentruodavau ir mokyklą baigiau gana gerai, įstojau į pedagoginį universitetą. Sportavau daugiabučio namo rūsyje, kur mamos laiko stiklainius su agurkais, uogienes. Tėtis suvirino pirmąją štangą ir aš ją tampydavau tarp tų stiklainių“, – prisimena jis.
Pradėjęs sportuoti Andrius neturėjo nei trenerio, nei žinių, tad pats stebisi kaip tada nepatyrė jokios traumos. Treneris atsirado tik pradėjus studijuoti Vilniuje.
Pirmosiose varžybose Lietuvos čempionato jaunimo kategorijoje iki 21 metų Andrius dalyvavo būdamas 20-ties – praėjus 3 metams nuo sportavimo pradžios. Tuomet jis sako sportavęs fanatiškai, per metus susidarydavo vos kelios dienos be sporto. Ir pirmą kartą nuvykęs į varžybas iš karto laimėjo. „Kai pirmą kartą laimi, pradedi to iš savęs nuolat reikalauti“, – sakė žinomas vyras.
Profesionalus sportas – didelė prabanga
„Kaip atrodo kultūristo diena?“ – klausė jaunimo koordinatorius Rimvydas.
Pasak svečio, ruošiantis varžyboms reikia turėti daug laiko ir lėšų. Vos atsikėlus pradedama kardio treniruotė – pavyzdžiui, 20-40 minučių greitai eiti arba lėtai bėgti.
Tada pusryčiai – 5 kiaušiniai arba avižų košė. Per dieną dar būtini 3-5 valgymai, kai valgoma mėsa arba žuvis su ryžiais. Valgomas tas pats maistas, ir Andrius per dieną suvalgo kilogramą mėsos ir kelis šimtus gramų ryžių arba grikių ir salotų. Anot jo, pagrindinis darbas ir yra valgymas: valgai ne tiek kiek nori, bet tiek kiek reikia. Dažnai reikia valgyti daugiau negu nori.
Vakare laukia 1 – 1,5 val. treniruotė salėje su svoriais, ruošiantis varžyboms sportuoti tenka 5 kartus per savaitę. Sportuojant dėl savęs užtenka 3-4 kartų per savaitę iki 1,5 val. Treniruojantis per dažnai pervargsta centrinė nervų sistema, kuri sunkiai atsistato. Tada dingsta noras sportuoti. Raumenys ir sausgyslės atsistato daug greičiau.
„Treniruotės krūvis parinktas teisingai, jei išėjęs iš salės jauti, kad galėjai padaryti dar daugiau. Jei vos išeini, tai krūvio buvo per daug. Čia kaip su kiaušiniene: jei iškepi ją gerai, tai dar palikus 10 minučių ant ugnies nuo to geriau nebus“, – šmaikščiais pavyzdžiais dalijosi kultūristas.
Susitikimo dalyviai smalsavo kiek procentų riebalų yra raumeningo kultūristo kūne? „Šiuo metu esu storas, riebalų mano kūne 15 proc. Būna apsileidžiu iki 20 proc. , bet pilvo presas yra matomas visada“, – savo kūną apibūdino 105 kilogramus sveriantis sportininkas.
Pasirodys 6-oji knyga
„Iš kur atsirado noras rašyti knygas? Juk tam reikia gerų lietuvių kalbos žinių?“ – klausė susitikimo dalyviai. Anot kultūristo, pirma atsiranda įdomi tema, knygos idėja ir informacija bei sugebėjimas ją suprantamai paaiškinti. Jis sako pradėjęs rašyti treniruodamas Andrių Užkalnį, kuriam sportas buvo naujas ir nesuprantamas dalykas. Jis net viešai buvo sakęs, jog niekada neis į treniruoklių salę.
„A.Užkalniui pradėjus sportuoti aš stengiausi viską paprastai suprantamai išaiškinti. Tada sulaukiau jo paskatinimo, kad jeigu taip, kaip jam aiškinu rašyčiau, tai ir kitiems tai būtų suprantama ir naudinga. O mokykloje nei skaitovų ar rašinių konkursuose, nei poezijos pavasaryje nebuvau dalyvavęs“, – ironiškai savo gabumus išreiškė sportininkas.
Pirmoji A.Pauliukevičiaus knyga „Tobulas kūnas“ buvo sėkmingiausia, daugiausiai perkama, nes ją sako parašęs paprastai ir skyręs plačiai auditorijai – nuo pradedančiojo iki vidutinioko sportininko.
Savo sporto klubo nenori
Andrius svajojo atidaryti savo sporto klubą ir jau buvo pradėjęs ieškoti tinkamų patalpų, tačiau po kiek laiko persigalvojo.
„Aš nenoriu turėti savo sporto klubo. Nenoriu verslo, kuris pririša prie tam tikros vietos, noriu turėti darbą, kuris atriša nuo vietos“, – taip savo nenorą turėti sporto klubą apibūdino Andrius.
Knygų rašymas ar internetinis darbas, anot jo, neįpareigoja būti konkrečioje vietoje.
„Žiema Lietuvoje ilga ir šalta, Lietuvoje nesinori būti, tada aš noriu būti Afrikoje, todėl ir stengiuosi taip dirbti, kad žiemą galėčiau būti ten. Jei turėčiau sporto klubą aš turėčiau būti Lietuvoje“, – sakė sportininkas.
Susitikimo pabaigoje susirinkusieji džiaugėsi galėdami pasidaryti asmenukes su kultūristu A.Pauliukevičiumi.
