Jėgas atimanti, alinanti dieta, kalnai skalbinių ir pagerėję mokymosi rezultatai – įdomiausius savo sportinės karjeros vingius kaip žirnius beria Šilutę garsinantis gimnazistas Ovidijus RINGYS.
„Gerai, kad specialaus šepetėlio dantims kol kas nereikia“, – šypteli vaikinas, o mums belieka tik klausytis, ką apie itin raumenis vystančią sporto šaką pasakoja šis jaunas sportininkas ir kuo čia dėtas dantų šepetėlis.
Ar ši sporto šaka prideda sveikatos ar atima, spręskite patys.
Tituluotas čempionas
Ovidijus kultūrizmą aktyviai kultivuoja dar tik kelerius metus, tačiau jau skina saldžius pergalių vaisius.
Spalio pabaigoje pirmą kartą surengtose Vilniaus miesto kultūrizmo ir fitneso atvirosios taurės varžybose, trenerio Kęstučio Vaičiūno treniruojamas vaikinas, jaunimo iki 21 m. amžiaus grupėje nugalėjo 6 konkurentus ir užėmė II vietą.
Po poros savaičių iš Kaune vykusių „NAC Baltic championship 2011, Lithuanian“ kultūrizmo ir fitneso varžybų Ovidijus grįžo jau su aukso medaliu – tapo absoliučiu Lietuvos čempionu savo amžiaus grupėje.
„Visos pergalės mielos, džiugina širdį, bet kad jas pasiekčiau, nemažai darbo teko įdėti. Kultūrizmas yra specifinė sporto šaka, reikalaujanti daug valios. Dėl „juodos“ dietos ir tokio pat „juodo“ darbo ne kiekvienas pasiryžta siekti rezultatų“, – neslepia Šilutės pirmosios gimnazijos dvyliktokas.
Kultūrizmu sudomino draugas
Kiek save pamena, Ovidijus visada buvo judrus, nenustygstantis vietoje vaikas. Matydami, kad sūnui reikia veiklos, tėvai septynmetį berniuką nuvedė į Šilutės sporto mokyklą, kur jis 5 metus lankė lengvosios atletikos treniruotes.
Vėliau buvo šiokia tokia pertrauka, tačiau ir jos metu Ovidijus su draugais krepšinį, tinklinį ir futbolą žaisdavo. Ir dabar šiuos žaidimus mėgsta.
„Dar ir pabėgioju savo malonumui. Esu sportoholikas, nes jeigu ilgesnį laiką nesportuoju, užmigti negaliu – energija per kraštus veržiasi“, – pasakojo vaikinas.
Pabandyti auginti raumenis Ovidijų sugundė draugas. Šiame sporte siekti aukštesnių rezultatų vaikinas tada negalvojo. Svarbiausia buvo sportuoti ir, kaip kiekvienam jaunuoliui, – gražiau atrodyti.
Vaikinai nusipirko suoliuką, štangą, svarmenis ir pasistatę juos draugo namuose kibo į darbus. Ovidijus pamena, kad abu su bičiuliu tuo metu buvo žali savamoksliai. Vienas vieną girdėjo, kitas – kitką, tad krūvon sudėję abiejų žinias sportavo taip, kaip jiems atrodė teisinga. „Beveik 90 procentų to, ką darėm, darėm blogai“, – prisiminęs pirmuosius žingsnius auginant raumenis juokėsi Ovidijus.
Visiems jaunuoliams šilutiškis pataria nebūti savamoksliais, o iš karto kreiptis į nusimanančius trenerius, kurie patars, kaip sportuoti taisyklingai, nekeliant pavojaus sveikatai: „Kam save žaloti? Jauni žmonės dažnai nori kuo didesnius svorius kilnoti, bet nežinodami, kaip tą daryti taisyklingai, greit gali ir nugarą, ir sąnarius traumuotis“.
Labiausiai norisi saldumynų
Penkis kartus per savaitę po kelias valandas, o prieš varžybas – ir šešis kartus, sporto klube „Atėnai“ svarmenis kilnojantis gimnazistas džiaugiasi, kad rado puikų trenerį Kęstutį Vaičiūną, ir yra dėkingas sporto klubo vadovams už suteiktą galimybę čia lankytis nemokamai. Taip pat ir už finansinę pagalbą vykstant į varžybas.
„Kiekvieną treniruotę su skirtingais svoriais dirbu. Dažniausiai jie kyla. Maksimaliai nuo krūtinės paspaudžiu 140 kg, pritupiu irgi su tiek pat, o nuo žemės atplėšiu 220 kg“ – pasakojo sportininkas.
„Juodas“, kaip Ovidijus sako, darbas lemia tik pusę pasiruošimo varžyboms sėkmės. Kaip niekas kitas vaikinukas žino, kad svarbi ir tinkama mityba, kurią aplinkiniai tiesiog vadina alinančia dieta.
Kol nesiruošia varžyboms, Ovidijus leidžia sau pasmaguriauti visko, ko norisi, tačiau kai iki varžybų lieka 2-3 mėnesiai, tenka atsisakyti kone visų malonumų.
„Lieka varškė, ryžiai, kiaušinio baltymai ir vandenyje be druskos ir jokių kitų prieskonių virtos vištos krūtinėlės“, – būtinus baltyminius maisto produktus, kurie padeda auginti raumenis, vardijo vaikinas.
Ruošdamasis paskutinėms dvejoms varžyboms, Ovidijus per 2,5 mėnesio suvalgė 50 kilogramų vištienos, begalę ryžių ir varškės, suvartojo 2000 kiaušinių baltymų.
Praėjusį pavasarį tokios griežtos dietos Ovidijus nesilaikė ir varžyboms ruošėsi pasukčiaudamas, burnon įsimesdamas ir ką nors iš nerekomenduojamų produktų sąrašo. Sako, dėl to prizinių vietų varžybose ir neužėmė, tad šį rudenį jau stengėsi sukaupęs visą valią.
Kai kasdien valgai beskonį maistą, norisi… VISKO! – neslėpė šilutiškis. „Labai saldumynai traukė. Būdavo, tėvai parsineša saldainių ar pyragėlį, pamatau – ir net silpna darosi. Uoslė suaštrėja, jau galiu iš lauko, prie durų stovėdamas, užuosti, kas gaminama. Net jeigu ant stalo tik majonezą pamatau, vis tiek seilės pradeda kauptis. Bet reikia ugdyti valią, tad tik apsisuku ir nueinu, pasiėmęs varškės pakelį“, – vaizdingai pasirengimo varžyboms kančias apibūdino sportininkas.
Keistas šalutinis poveikis
Baigiantis pasiruošimui, kai iš vargano produktų sąrašo pašalinami ir ryžiai (angliavandeniai), sportininkai, pasak Ovidijaus, atsiduria vadinamojoje „duobėje“. Organizmas gauna vien baltymus, tad nori nenori energijos stygius imamas jausti dar labiau.
„Net kėlimasis iš lovos rytais tampa tragedija. O dar reikia ir į mokyklą nueiti, sporto klube po kelias valandas „arti“. Turi visam tam stipriai psichologiškai pasiruošti, save nuteikinėju gerus kelis mėnesius. Bet būna, kad kartais laukiu nesulaukiu, kada vakaras ateis ir galėsiu miegoti“, – pasakojo sportininkas.
Kai traukiasi riebalinis sluoksnis, o oda palieka kaip popierius, net ir esant pliusinei temperatūrai, Ovidijus yra priverstas kovoti su šalčiu. „Po mokyklą draugai vienmarškiniai trumpomis rankovėmis vaikščiodavo, o aš – su storiausiu žieminiu megztiniu. Ir vis tiek šalta buvo!“, – stebėjosi jaunuolis.
Tačiau keisčiausiu šalutiniu tokios dietos poveikiu vaikinukas vadina pagerėjusius mokslo rezultatus. „Kadangi silpna būna, niekur išeiti negali ir nesinori, visą tą laiką skiriu mokslams. Turbūt daugiau mokausi, negu bet kada kitu metu, nes tai nereikalauja energijos, kurios ir taip nebeturiu“, – juokėsi Ovidijus.
Įprastai vaikinas sveria apie 85-88 kilogramus, tačiau po griežtos dietos svoris krenta drastiškai. Šį sezoną per pasiruošimo laikotarpį 20 kilogramų numetė. Vaikščiojo išblyškęs kaip lavonas, įdubusiomis akimis, su gerai matomais visais veido kaulais. Mokytojai domėdavosi, ar gerai jaučiasi, ar nesilpna. „Galima sakyti, kaip savo vaiku rūpinosi“, – pedagogų dėmesį įvertino moksleivis.
Sportas Ovidijaus akiratį praplėtė ne tik žiniomis apie žmogaus kūno sandarą, raumenų struktūrą, bet pastūmėjo ir labiau domėtis maistu. Neįtikėtina, tačiau Ovidijus, galvodamas apie ateitį, svarsto, ar nevertėtų pasukti kulinarų takais, nors jį ir patį dar stebina neseniai atrastas pomėgis gaminti.
Kūnas keičiasi valandomis
Kultūrizmas – nepigus malonumas, tad, pasak Ovidijaus, gal Šilutėje atsirastų ir daugiau šios sporto srities propaguotojų, bet be lėšų tai neįmanoma. Didžiausi gimnazisto rėmėjai – tėvai. Jie Ovidijui perka maistą, kurio prieš varžybas reikia maždaug už 15 litų per dieną. Už tokią sumą galima nusipirkti pusę kilogramo vištienos krūtinėlių, 24 kiaušinius ir pakelį varškės.
Ovidijus sako, kad įdomu stebėti kūno pokyčius. Pirmąsias porą savaičių dietos rezultatų nesimato. Vėliau pokyčiai įgauna pagreitį ir gali stebėti, kaip kūnas keičiasi savaitėmis, dienomis, galiausiai – net valandomis. Ypač – likus kelioms dienoms iki varžybų.
„Likus parai, nebegalima gerti vandens. Organizmas išdžiūsta ir oda prisitraukia prie raumenų – taip kiekvienas jų išryškėja. Įdomiausia, kad jau kitą dieną po varžybų nebeatrodai taip pat, kaip ant scenos“, – pasakojo čempionas.
Kam reikalingas prailgintas dantų šepetukas?
Ne vienam gražu pasižiūrėti į tvirtą, raumeningą, bronzatu išteptą kūną, tačiau tik kultūristai žino, kiek vargo dėl raumenis išryškinančio tepalo būna.
„Bjauriausia, kad beveik savaitę jį plaunu. Nulipęs nuo scenos su servetėle apsivalau, kiek įmanoma, o grįžęs namo kelis kartus po dušu lendu, vonioje pusvalandį paguliu. Tačiau patalynę vis tiek skalbti tenka. Daug skalbimo būna“, – skundėsi Ovidijus.
Vaikinas pasakoj
a, kad nors varžybų metu pozavimas lemia vos keletą procentų sėkmės, išmokti taisyklingai parodyti raumenį nėra taip paprasta – reikalingas didelis įdirbis.
„Tik iš šalies atrodo, kad viskas lengva. Penkias minutes papozuoji, o jautiesi kaip po geros valandos bėgimo – visas šlapias.
Rodydamas bet kurį raumenį, turi įtempti visą kūną – ir laikytis tol, kol teisėjai lieps kitą pozą rodyti“, – patirtimi dalijosi Ovidijus. Kartais jis taip sutraukia raumenis, jog nuo scenos šlubčiodamas nulipa, bet nelabai kas tai pastebi.
„Ar verta tiek aukotis dėl sporto?“, – kyla natūralus klausimas.
Ovidijus atvirauja, kad labai rimtai kultūrizmą kultivuojantys vyrai dažnai šiek tiek peržengia žmogaus kūno galimybių ribas. Tas, be jokios abejonės, ne į naudą.
Idealo, į ką norėtų lygiuotis, neturintis gimnazistas prisipažino, kad profesionaliame kultūrizme kartais ir daug ko atrodo per daug. Per didelis raumenynas sukelia nepatogumų, paprasčiausias dantų valymas tampa sudėtingas, nes negali sulenkti rankos, vadinasi, reikia papildomų priemonių, tokių kaip ilgesnis dantų šepetukas.
Išduosime paslaptį, kad Ovidijus kol kas – vienišas, bet merginos kultūristės jam nepatinka.
„Kultūrizmas nėra moteriškas sportas. Merginoms labiau tinka fitnesas, kuris neformuoja didelio raumenyno, bet padeda gražinti kūno linijas. Jeigu mergina stengiasi, prižiūri savo kūną – puiku!“, – sakė vaikinas.