Kultūros paveldą pažino ir trečiokai

nuotraukos is edukacijos dvare 9Kultūros paveldas, jo vertė ir išsaugojimas dažnas diskusijų objektas visuomenėje, o tų diskusijų metu dažniausiai padaroma išvada, kad pažintis su kultūros paveldu turi prasidėti kuo anksčiau – dar mokykloje.

Siekdama stiprinti kultūros paveldo pažinimą Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė sumanė naujovę – ji ėmėsi įgyvendinti projektą „Kultūros paveldo pažinimo integravimas į ugdymo programą“.

Todėl Šilutės muziejaus specialistai nesistebėdavo, kai H.Šojaus dvare sulaukdavo dvaro sienas ir palubes smalsiai tyrinėjančių svečių – Žibų pradinės mokyklos trečiokų ir naujosios jų „mokytojos“ R.Švelniūtės.

Kiekviena asmenybė turi žinoti savo šaknis, o mokyti pažinti ir vertinti paveldą reikia nuo vaikystės. Bet su kultūros paveldu mokinius reikia supažindinti ne fragmentiškai, ekskursijose, bet sistemingai mokymo proceso metu. Reikia mokyti juos atskirti ir vertinti kultūros paveldą, – tokiomis nuostatomis besivadovaujanti R.Švelniūtė ėmėsi pilotinio projekto. Jo tikslas – įvertinti kultūros paveldo pažinimo ir integravimo į pamokas galimybes bei problemas.

Projektui įgyvendinti pasirinkta H.Šojaus dvaro sodyba, kurią sudaro 14 objektų bei Šilutės Žibų pradinės mokyklos trečiųjų klasių mokiniai.

R.Švelniūtei ir trečiokų mokytojoms S.Kačinskienei, D.Balčytienei ir V.Eglynienei pavasariop teko koreguoti mokymo planus, kad juose atsirastų vietos ir naujai praktinei veiklai. Tada vyko įvadinės pamokos, kurių metu R.Švelniūtę stebino įdomūs mažųjų klausimai. Pavyzdžiui, trečiokams rūpėjo, ar kiekviena sena spinta ar lygintuvas jau yra paveldas?..

Po įvadinių pamokų mokinukai keliavo į edukacines pamokas dvare, kurias vedė muziejininkė Roma Šukienė. Jų metu vaikai buvo supažindinti su dvaro architektūros paveldu, mokomi pastebėti ir atskirti saugomus pastatų objektus, vertinti rekonstruotus ir dar netvarkytus dvaro pastatus, suprasti, jog ne viskas, kas sena, yra paveldas.

Trečiasis etapas buvo praktinės užduotys, kurių metu vaikams teko rasti ir atpažinti konkrečius elementus – lipdinius ar drožinius – ant dvaro pastatų sienų, spręsti kryžiažodžius.

R.Švelniūtė tikisi, jog kitais mokslo metais tokios pamokėlės jau bus įtrauktos į ugdymo programą.

Tolesni planai – dar didesni: galbūt bus išleistas leidinukas su tokią praktiką jau išbandžiusių šilutiškių konkrečiais patarimais, arba bus galimybė surengti seminarus kitoms idėja susidomėjusioms mokykloms.