Kultūros specialistės paveikslai jai – kaip vaikai

Renginių organizavimas ir vedimas, vaidyba, vadovavimas Gardamo moterų vokaliniam ansambliui „Aušrinė“, darbas Žemaičių krašto etnokultūros centre, o prie viso to dar ir užslėptos menininko gyslelės realizavimas. Visus šiuos darbus derina jau metus ramybę piešime suradusi Lina Balčiauskienė. Nors pati Lina kuklinasi ir menininke savęs nevadina, tačiau atskleidžia, kad jeigu vaikystėje būtų lankiusi meno mokyklą, galbūt dabar ir galėtų save vadinti menininke.

Piešia jau metus

Moteris pasakoja, kad intensyviai piešti pradėjo maždaug prieš metus bei prisipažįsta, kad šio amato ėmėsi veikiama ne pačių geriausių emocijų. „Grįždavau iš darbo ir man reikėdavo piešinio. Paveikslai gimdavo praktiškai kiekvieną dieną. Būdama darbe jau svajodavau ką man reikėtų nusipiešti šį vakarą.“

Nuo tada piešimas jai tapo savotiška terapija. Lina pasakoja, kad piešdama tarsi išlaisvina savo užslėptą vidinį vaiką. Šis hobis jai taip patinka, kad net kartais pamąsto, jog jeigu vaikystėje būtų turėjusi galimybę lankyti dailės mokyklą, galbūt dabar galėtų iš tiesų vadintis menininke.

Pasak Linos, ji intensyviai piešti pradėjo, kai draugė padovanojo jai… rožę. „Draugė man atnešė rožę, aš ją pasimerkiau ir galvoju, kaip šitą grožį išsisaugoti. Juk vėliau ta rožė nuvys. Taip pernai liepą ir gimė mano pirmasis paveikslas.“

Lina neslepia, kad ji savo paveikslams dažnai semiasi idėjų iš aplinkos, interneto, bet visada „įdarbina“ ir savo vaizduotę, „perkuria savaip“. Taip, kaip pati savo darbus mato, suvokia ir jaučia. „Kiekvienas paveikslas turi savo potekstę, savo pojūtį. Piešiniai atspindi mūsų vidų. Dažnai piešdami perteikiame tai, kas pas mus tūno viduje“, – sako ji.

Mėgstamiausią paveikslą Linai būtų sunku išskirti. Visi jie turi savo istorijas, savo momentus, apie kuriuos galėtų pasakoti nesustodama. „Žiūriu ir galvoju: jie man kaip vaikai.“

Lina džiaugiasi, kad penkis piešinius net sėkmingai pavyko parduoti. Tačiau priduria, kad piešti užsakytus paveikslus nebuvo lengva, nes tam reikia noro, o piešti tai, ko prašo kiti yra sudėtinga.

Pavyzdžiui, viena mergina, nusižiūrėjusi vieną jos paveikslų, paprašė lygiai tokio pat, bet su Pekino veislės šuniuku, o ne katinu, kaip piešė Lina. Kita Kalėdų proga prašė nupiešti tris identiškus piešinius, kuriuose vaizduojamos trys grakščios damos. Lina prisimena, kad tada irgi lengva nebuvo, tačiau iššūkį įveikė.

Nesustojo piešti ir karantino metu

Karantino metu socialiniuose tinkluose vyko įvairiausi iššūkiai. Vieni prašė pasidalinti savo vaikystės nuotrauka, kiti kelti gražiausią vasaros atsiminimą arba parodyti savo kūrybą. Ja pasidalijo ir jau metus aktyviai piešianti Lina Balčiauskienė.

Būtent karantino metu socialiniame tinkle „Facebook“ vyko iššūkis „7 dienos/ 7 paveikslai/ 7 dailininkai“, kurio metu žmonės vienas kitą kasdien kvietė prisijungti prie iššūkio ir dalintis savo kūryba. Prie šio iššūkio buvo prisijungusi ir Lina. Iššūkio tikslas buvo pasidalinti savo jau nupieštais, dar niekur nematytais darbais. Aktyvi moteris pasakoja ir rodo, kad karantino metu nesnaudė, nes tuo metu gimė net aštuoni nauji jos darbai.