Kultūros žmonės bando sustabdyti H.Zudermano tremtį

diskusija zudermano profesorius ir roza„Kultūrinis fašizmas“ – tai tik viena iš daugelio sunkių frazių, kuria Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimą uždaryti pasaulinio garso rašytojo Hermano Zudermano memorialinę ekspoziciją Macikuose, jo gimtajame name, apibūdino antradienio diskusijos dalyviai.

Į diskusiją susirinkę pora dešimčių šilutiškių ir svečių negalėjo suvokti, kaip Šilutės rajono valdžiai galėjo kilti mintis išvyti iš gimtojo namo patį garsiausią pasaulyje šilutiškį H.Zudermaną – Nobelio premijos nominantą, visame pasaulyje vertinamą rašytoją, kurio kūryba, meistriškai vaizduojanti ir lietuvininkų gyvenimą, iki šių dienų leidžiama daugelyje šalių, inscenizuojama garsiuose teatruose, kino studijose (tarp jų – ir Holivude).

Šis Šilutės valdžios sprendimas sukrėtė daugelį žymių Lietuvos kultūros žmonių ir Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Atrodo keistai

Apie H.Zudermano kūrybos svarbą ir vertę diskusijoje kalbėjo svečias iš Vokietijos – profesorius Walter Rix, tyrinėjęs rašytojo kūrybą ir 1980 metais išleidęs knygą „Hermann Sudermann. Werk und Wirkung“ (Hermanas Zudermanas. Kūryba ir veikla).

Jis teigė, kad rašytojo kūryba pasaulyje neužmiršta, kad į dešimtis užsienio kalbų išversta ir bene 50-yje filmų atgijusi jo kūryba iki šiol eksportuoja žinią po visą pasaulį apie Šilutės kraštą, čia gyvenusius lietuvininkus ir vokiečius, kaimiečius pelkininkus ir miestiečius. Rašytojas ypatingu būdu sujungė savo gimtinę su pasauliu, todėl gaila, kad dabar Savivaldybei tapo per sunku išlaikyti kambarėlį autentiškoje jo gimtinėje. Ypač keistai tas žingsnis atrodo literatūriniam pasauliui pasitinkant H.Zudermano 160-ąsias gimimo metines – jos bus 2017-ųjų rugsėjį.

„Apgyvendinsime“ ponų name?

Architektas Egidijus Vidrinskas teiravosi, kiek Savivaldybei kainuoja H.Zudermano kambarėlio išlaikymas – gal labai brangu?

Pasak Šilutės muziejaus direktorės Rozos Šikšnienės, nuo 1989 metų veikianti ekspozicija Savivaldybės investicijų niekada negavo. Iš Savivaldybės skiriamų lėšų – 1000 eurų per metus (apie 83 Eur per mėnesį) – čia puse etato dirba prižiūrėtoja, kuri tvarko aplinką ir kambarėlį, nuo 11 iki 15 val. atidaro ekspoziciją, jei lankytojai pageidauja, pakviečia muziejininką papasakoti apie H.Zudermaną.

Savivaldybės Taryba yra nustačiusi 0,3 Eur mokestį už ekspozicijos lankymą, tačiau lankytojai daugiau paaukoja į aukų dėžutę, nei pirkdami bilietus.

Prieš 5 metus muziejus buvo parengęs projektą ekspozicijai sutvarkyti ir iš vieno fondo gavo 11 000 litų. Tačiau ekspozicijos negalėjo įrengti, nes tais pinigais gelbėjo patį pastatą: buvo įskilusi siena, Savivaldybė nerado lėšų jai tvarkyti, todėl gauti pinigai suėjo į remontą.

R.Šikšnienė pripažino, kad Šilutės muziejus, kurios filialas beveik 30 metų buvo H.Zudermano kambarėlis, jam skyrė mažai dėmesio, neturėjo tam išteklių.

Tačiau ji mano, kad dėl to uždaryti ekspoziciją autentiškame name negalima. Reikia kaip tik suaktyvinti veiklą. Kas tą darys – muziejus ar kitos įstaigos – nesvarbu. Juo labiau kad šį objektą išsaugoti ir įrengti iki jo susisiekimą dviračiais buvo numatyta net rajono strateginiame plane.

O H.Zudermano ekspoziciją perkelti į H.Šojaus dvarą, pasak direktorės, būtų negerai dėl dviejų priežasčių. Pirma – visose dvaro patalpose suplanuotos būsimos ekspozicijos, jose atsispindės ir H.Šojaus bičiulystė su daugeliu krašto šviesuolių, tarp jų – ir su H.Zudermanu. Antra: pats rašytojas yra rašęs, kad džiaugiasi gimęs ne ponų name, kad galėjo pažinti kitokią aplinką. Negi dabar reikėtų jį „apgyvendinti“ ponų name?

Šilutė – pelkėjediskusija zudermano skaito kauno laiska
„Kodėl ekspozicija uždaroma? Kas tą inicijavo? Kodėl tokius žmones išrinkote į valdžią? Ar žinote kitą šilutiškį, taip vertinamą pasaulyje? H.Zudermanas – pats garsiausias. Jo namai – dalis paties žmogaus. Ne tik namą, bet ir upės vingį reikia saugoti, atkurti visą aplinką – juk čia jis sėmėsi kūrybos. Net sovietmečiu tas namas neužkliuvo, per stebuklą išliko, o dabartinė valdžia į jį kėsinasi. Šilutėje daug paveldo sunaikino, dabar į Zudermaną nusitaikė. Taip gali nuspręsti tik visiškai neapsišvietę žmonės, nesuvokiantys, ką duoda muziejus visuomenei. Buvau įsitikinęs, kad muziejaus stebėtojų taryboje yra patys šviesiausi, inteligentiškiausi žmonės, o dabar matau, kad lemia valstietiškas požiūris“, – sakė kraštietis Kęstutis Demereckas, istorijos žinovas, Mažosios Lietuvos kultūrinio – istorinio paveldo propaguotojas, leidyklos „Libra Memelensis“ savininkas, daugelio istorinių albumų, studijų autorius.

Jis neabejojo, kad sutvarkyta H.Zudermano gimtinė būtų svarbus krašto traukos objektas. Ir tuo rūpintis turėtų ne tik muziejus, bet ir Šilutės turizmo informacijos centras, savivaldybės Kultūros skyrius, politikai. Visi turi prisiimti atsakomybę ir imtis ne griovimo, o kūrimo. Pavyzdys – tūkstančius užsienio turistų pritraukiantis Tomo Mano namelis Nidoje.

„T.Manas Nidoje vasarojo tik tris vasaras, bet Nidos valdžia visai kitaip mąsto nei Šilutės. Sukurtas muziejus, skiriamos lėšos, dirba specialistai, jų renginiai garsėja visoje Lietuvoje ir dar plačiau. Šilutė, palyginti su Nida, yra gilioje pelkėje ir net visai po ta pelke palindusi“, – emocingai sakė K.Demereckas.

Savivaldybė ir politikai ignoravo

Daug kritikos teko atlaikyti vieninteliam valdžios atstovui – liūdnai pagarsėjusios muziejaus stebėtojų tarybos nariui, rajono politikui Jonui Jatautui. Jis pripažino, kad išgirdęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio pasiūlymą uždaryti H.Zudermano kambarį Macikuose, ne iš karto, bet jam pritarė. Aišku, visai stebėtojų tarybai buvo sunku atlaikyti nederamą V.Pozingio elgesį ir retoriką, tačiau sunkiose diskusijose nupręsta, kad ekspozicija turėtų tilpti H.Šojaus dvare.

J.Jatautas sakė abejojantis, ar toks rašytojas kaip H.Zudermanas iš viso gali būti uždarytas muziejuje. Su rašytoju susijusios vietos, jo nuomone, turėtų būti veiklios: rodyti filmus, rengti konferencijas.

Išgirdęs diskusijos dalyvių argumentus, J.Jatautas sutiko, kad Savivaldybė galėtų numatyti ilgametį savo tikslą – paversti H.Zudermano namą kultūros panteonu.

Deja, niekas iš Savivaldybės tarnautojų ir politikų, atsakingų už kultūros puoselėjimą rajone, diskusijos dalyvių argumentų nesiklausė – paprasčiausiai ignoravo diskusiją.

Turėtų įsijungti ministerija ir Seimas

Lietuvių kalbos mokytoja, rajono politikė Sandra Tamašauskienė sarkastiškai pratarė: „Ir H.Zudermanas, ir Vydūnas – į H.Šojaus dvarą, ir nebereikia prisiminti jų gimtinių. O ką reiškia žmogui gimtinė, kodėl jie veržiasi ją lankyti, prisiminti, puoselėti? Nes tai yra daugeliui labai svarbu.

Bet mūsų valdžia – dviveidė: jaunimą ragina garsinti gimtąjį Šilutės kraštą, o garsių žmonių pėdsakus naikina. Kodėl jaunimas turėtų čia grįžti, kažką dvasingo ir svarbaus duoti gimtinei, jei mato dabartinį pavyzdį. Deja, net visa švietimo sistema dabar tokia, kad mokiniai per pamokas nebeskaito ne tik pasaulinio garso H.Zudermano kūrinių, bet ir Ievos Simonaitytės, ir Vydūno“…

S.Tamašauskienė paskaitė akademiko Domo Kauno laišką diskusijos dalyviams. Jis teigė, kad rašytojas H.Zudermanas negali tapti nei Savivaldybės, nei Muziejaus skubotų sprendimų bei prastos veiklos įkaitu: jis su tuo nesusijęs. Zudermano kūrybinis ir memorialinis paveldas yra tarptautinės reikšmės objektas, nes rašytojas laikomas vienu žymiausių XIX a. pabaigos¢XX a. pradžios europinės literatūros reprezentantų. Zudermanas ir Vydūnas yra žymiausi ir reikšmingiausi Šilutės ir regiono vokiečių ir lietuvių rašytojai. Jie buvo pažįstami, bendravo, jų gimtines skiria vos kelių kilometrų atstumas, tačiau nei vieno, nei kito gimtinės nėra tinkamai įprasmintos.

Europinėje kultūros ir literatūros tradicijoje gimtasis namas yra esminis, vienas svarbiausių rašytojo paveldo objektų.

Anot D.Kauno, Zudermano atminimas ir su juo susijusio paveldo likimas dėl rašytojo asmenybės ir kūrybos reikšmingumo nėra vien Šilutės problema. Ją sprendžiant turėtų dalyvauti ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros ministerija ir Lietuvos rašytojų sąjunga. Zudermano paveldo, neatsisakant memorialinės ekspozicijos Macikuose, visaverčio išsaugojimo ir šiuolaikinius aktualinimo poreikius atitinkančią užduotį D.Kaunas siūlo paskelbti kaip Šilutės visuomenės, Lietuvos kūrėjų ir inteligentijos pilietinę iniciatyvą.

Sprendimas – nesuvokiamas

Buvusi Šilutės pirmosios gimnazijos mokytoja Aldona Petrošienė, dažnai vedžiojanti vokiečių turistų ekskursijas po Šilutę, nuoširdžiai išsakė savo „kaltes“: tikrai daug kartų H.Zudermano kambarėlyje Macikuose nepasirašydavo lankytojų knygoje, todėl dabar valdžia gali kaltinti muziejininkus, kad ekspozicija – niekam neįdomi.

Mokytoja valdžią pavadino trumparegiška, nenusimanančia apie H.Zudermano namo vertę.

Vokiečių kilmės gyventojų bendrijos „Heidė“ pirmininkė Gerlinda Stungurienė apgailestavo, kad vis dar norima užbraukti čia gyvenusių ir kūrusių vokiečių nuopelnus, kai kas stengiasi ištrinti istorijos faktus, keistami senuosius pavadinimus (pavyzdžiui, Vilhelmo kanalas jau vadinamas Klaipėdos kanalu).

Pasak jos, visais laikais čia gražiai sugyveno ir lietuvininkai, ir vokiečiai, tą gražiai aprašė ir pats H.Zudermanas. Jo idėjas reikia atgaivinti ir puoselėti.

Vydūno draugijos garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius irgi raštu išsakė savo nuomonę: „Mano manymu, Šilutės Tarybos sprendimas yra tiesiog nesuvokiamas, nesuprantama kaip mūsų, atrodytų, pakankamai aukštos kultūros valstybėje iš vis toks galėjo atsirasti. Nejaugi dar reikia kaip nors įrodinėti H.Zudermano, kaip vieno žymiausių vokiečių rašytojų, plačiai žinomo už Vokietijos ribų, statusą ar tai, kad jo kūryboje esmingai parodytas Mažosios Lietuvos gyvenimas, žodžiu, didžiulius jo nuopelnus literatūrai ir savo gimtam kraštui. Nejaugi kažkieno asmeniniai interesai Šilutės Tarybai yra svarbesni net už visos mūsų kultūros garbę ir orumą. Būdami Europos Sąjungoje ignoruojame, jeigu ne blogiau, europinio masto kultūros vertybę, užuot ja didžiavęsi ir pasirūpinę tinkamu jos pagerbimu. Kad Zudermano gimtasis namas išliko, reikėtų tiesiog dėkoti Dievui ir džiaugtis, kad būtent jame ir būtent mes galime pagerbti jo atminimą. Didžių žmonių memorialinėmis vietomis visame kultūringame pasaulyje didžiuojamasi, jos saugomos ir puoselėjamos. Argi mes nesame to kultūringojo pasaulio dalis? Visi įtikinamiausi argumentai šiuo klausimu jau pasakyti Domo Kauno, Vytauto Toleikio. Gerbiami Šilutės Tarybos nariai, įsiklausykite“.

Laikraščio redaktorius Petras Skutulas į problemą pažvelgė kitu kampu – tas absurdiškas valdžios sprendimas taip sujudino šalies inteligentiją, kad ilgus metus ant H.Zudermano gulusios dulkės pagaliau nupūstos. Reikia siūlyti idėjas ir atgaivinti šitą istorinį objektą.

Verslininkas Audrius Endzinas antrino, kad kilęs ažiotažas bus paslauga mūsų vaikams, ateities kartoms, jei Šilutės kraštas sugebės iškelti H.Zudermano atminimą į tokį lygį, kad jis taps žinomas ne tik užsienio turistams, bet ir vietiniams politikams.

Priėmė rezoliuciją

Diskusijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimą uždaryti H.Zudermano ekspoziciją Macikuose. Rezoliucijoje raginama kaip tik skirti pakankamai dvasinių ir materialinių išteklių, kad H,Zudermano gimtinė taptų reikšmingu kultūriniu objektu.

Diskusijos dalyviams kilo mintis atkurti ir prieš metus veiklą baigusį H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubą. Norintieji dalyvauti jo veikloje kviečiami į steigiamąjį susirinkimą H.Šojaus dvare rugpjūčio 11 d. 18 val.



 

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.