Kur dėti brakonierių žuvį: užkasti duobėse ar ja pamaitinti alkaną?

brakonieriai karsiai1Aplinkos ministerija siūlo geriau išnaudoti gamtos turtus – brakonierių pagautą žuvį ne užkasti duobėse, kaip dabar įprasta, o išdalinti alkstantiesiems, socialiai remtiniems žmonėms.

Su šiuo pasiūlymu vienareikšmiškai sutinka ir Šilutės senelių globos namų direktorė Danutė Valodskienė, ir Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis. Mat gali būti, jei Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) palaimins šiuos Aplinkos ministerijos siekius, iš brakonierių atimta žuvis atsidurs ant senelių ar tėvų neturinčių vaikų stalo.

Dabar neteisėtai pagauta žuvis tiesiog sunaikinama specialiose medžioklės duobėse arba atiduodama žvėrims zoologijos soduose.

Ministerijos planams koją kišą VMVT

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2013 m. iš brakonierių buvo konfiskuotos 2 202 žuvys. Daugiausiai – nėgių (609), karšių (421), lydekų (256), lynų (212), kuojų (176), ungurių (116) ir kitos žuvys.

Dauguma jų buvo tiesiog „palaidotos“ – įmestos į medžioklės duobes ir utilizuotos. Todėl Aplinkos ministerija svarsto, kaip brakonierių laimikį panaudoti tinkamai – atiduoti socialiai remtiniems žmonėms.

Tačiau šiems planams turi pritarti VMVT. Kol kas ši tarnyba su tuo nesutinka. Tarnybos atstovai tikina, kad brakonierių žuvys negali būti naudojamos žmonių maistui.

Pasak VMVT, neaišku, kokiais metodais ir kur žuvys buvo sugautos, neaišku, kaip ir iš ko jos įsigytos, kaip gabentos, laikytos.
Vis dėlto aplinkos viceministras Linas Jonauskas tikisi, kad VMVT įsiklausys į ministerijos siūlymą.

Viceministras planuoja, kad aplinkosaugininkai, sulaukę VMVT palaiminimo, įsigytų šaldymo įrenginius ir jais galėtų saugiai transportuoti žuvį. Bendradarbiautų su „Maisto banku“, kuris pateiktų vargingiausių žmonių sąrašus. Galbūt būtų sudarytos sutartys su įmonėmis – labdaros valgyklomis, senelių namais, vaikų globos namais.

Šviežios žuvies neatsisakytų

Galimybe šviežia žuvimi praturtinti gyventojų valgiaraštį džiaugtųsi Šilutės senelių globos namų,  Saugų vaikų globos namų vadovai.

Pasak Šilutės senelių globos namų direktorės D.Valodskienės, senelių namuose būna žuvies diena – jie ne tik mėgsta, bet ir privalo valgyti žuvį. Dabar įstaiga žuvį perka ir apgailestauja, kad ji tikrai nepigi.

„Jeigu VMVT leistų iš brakonierių konfiskuota žuvimi maitinti žmones, mūsų seneliai būtų pamaloninti“, – neabejoja direktorė.

„Visiškai pritariu, kai būna naikinamos kontrabandinės cigaretės, alkoholis, tačiau gamtos turto – žuvies – nereikėtų švaistyti be reikalo. Negalime lygiuotis su gausiai žuvimi apdovanotomis šalimis, pavyzdžiui, Norvegija, todėl ir neturėtume jos, tik ištrauktos iš tinklų, užkasti į duobes. Jeigu VMVT patvirtintų planą žuvimi paremti socialiai remtinas šeimas, tai gal netgi išgelbėtų tuos, kurie vos galą su galu suduria“, – svarsto Saugų vaikų globos namų direktorius E.Judeikis.

Direktorius prisiminė pernai spalio mėnesį sulaikyto Utenos brakonieriaus laimikį – jis pagavo 95 ungurius. Aplinkosaugininkams nelegalų žveją pričiupus, laimikis buvo užkastas į žemę.

„Jūs paklauskit nors vieno globos namuose esančio vaiko, ar jis kada nors ragavo ungurio…“, – dėl tokio švaistymo apgailestavo E.Judeikis.

Šilutės gamtosaugininkai žuvimi šeria žvėris

Šilutės gyvosios gamtos inspekcija sučiuptų brakonierių laimikį taip pat utilizuoja medžioklės duobėse. Didesnį žuvų kiekį Šilutės gamtosaugininkai panaudoja ir tinkamiau – žuvį perduoda mini zoologijos sodui.

Tačiau Aplinkos ministerijos planus atiduoti žuvį žmonėms Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis vertina skeptiškai.

„Jau ne kartą buvo apie tai kalbėta, tačiau nežinia, ar ši žuvis tinkama maistui. Dažniausiai laimikį mes ištraukiame iš tinklų ir net patys nežinome, kiek laiko ten jis prabuvo. Žuvis gali būti jau sugedusi, kai kurios žuvys tinkle būna negyvos. VMVT tuomet kiekvieną kartą turėtų tikrinti, ar ji tinkama valgyti“, – apie papildomus darbus svarsto S.Sudeikis.

Viršininkas sako, kad šiuo metu jokių sąlygų atiduoti žuvį žmonėms gamtosaugininkai neturi. Pavyzdžiui, vasaros naktį ištraukus tinklą su žuvimi, nėra kur ją šaltai laikyti. Karštame ore žuvis gali sugesti per kelias valandas.

„Daug paprasčiau jas užkasti į duobes. Abejoju, ar artimiausiu metu bus sudarytos sąlygos tokią žuvį tinkamai išlaikyti, kol ji patektų gyventojams“, – optimizmą nuslopina Šilutės gyvosios gamtos apsaugos viršininkas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.