Kur patenka žuvys, kurias paima aplinkosaugininkai?

Sulaikę neteisėtai žvejojančius aplinkosaugininkai dažniausiai randa ir žuvų.

Jei žuvys gyvybingos, jos paleidžiamos atgal į vandenį, nugaišusias ar negyvybingas žuvis tenka perduoti atliekų tvarkytojams.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad žuvys, laikomos tinklelyje ar kitais būdais apribojant jų judėjimą vandenyje, laikomos laimikiu. Už visą laimikį, sugautą pažeidžiant reikalavimus, nepriklausomai nuo gyvybingumo, skaičiuojama žuvų ištekliams padaryta žala.

„Ne visi žino – jei aplinkosaugininkai paleido iš pažeidėjo paimtą neteisėtai sugautą žuvį atgal į vandens telkinį, žala žuvų ištekliams vis tiek yra skaičiuojama ir pažeidėjo laukia tokia pati atsakomybė“, – sako Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska.

Jei neteisėtai pagautos žuvys nebegyvybingos, jos laikomos greitai gendančiu mažaverčiu turtu ir pripažįstamos atliekomis bei atiduodamos gyvūninės kilmės atliekų tvarkytojams, su kuriais Aplinkos apsaugos departamentas yra sudaręs sutartį.

Iš pažeidėjų paimtos negyvybingos žuvys užfiksuojamos protokole ir perduodamos atliekų tvarkytojams, kaip ir nekokybiški ar uždrausti naudoti žvejybos daiktai. Departamentas teikia siūlymus Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl konfiskuotų pažeidimo įrankių, ir tokį turtą (pvz.: gerą valtį), įvertina ir realizuoja VMI, o pajamos eina į valstybės biudžetą. Įrankiai, kurių VMI neperima, laikomi atliekomis, jie perduodami atliekų tvarkytojams.

Kiekvienas iš pažeidėjo paimtas įrankis saugomas taip, kad nebūtų prieinamas pašaliniams.