Pastarąjį dešimtmetį plokštelių grotuvai, arba kitaip – patefonai, o su jais – ir vinilinės plokštelės, vėl išgyvena atgimimą. 2007-ieji buvo liūdniausi vinilų istorijoje: tais metais Didžiojoje Britanijoje jų parduota vos per 200 tūkst. vnt. Po kelerių metų pardavimai jau šoktelėjo net 5 kartus.
Šiandien jau ir parduotuvių mažutėje Lietuvoje galime rasti, kuriose prekiaujama išskirtinai vien tik vinilinėmis plokštelėmis, muzikinių kavinių savininkai laiko prestižo reikalu ant sienų pakabinti bent kelis vinilus, o besiilsint gamtoje galima sutikti melomanų, drauge atsinešusių ir patefoną-lagaminėlį.
Tiesa, praeito šimtmečio pabaigoje vinilus be gailesčio nukonkuravo garsajuostės (vadinamosios kasetės), po to – ir kompaktiniai diskai. Tačiau vinilinės plokštelės it feniksas pakilo iš pelenų ir, panašu, pozicijų artimiausiu metu jokiai kitai naujovei tikrai nebeužleis. Lietuvos muzikantai taip pat vis dažniau ryžtasi išleisti vinilus, o už senesnius ir retesnius entuziastai negaili pakloti net 200–300 eurų, o kartais – ir dar didesnių sumų.
O kiek kainuoja patys patefonai?
Kiek įkainota ši dar XIX a. užgimusi garso aparatūra? Pigiausią patefoną, radus akcijų, galima įsigyti už 129 eurus, labai ilgai ieškant ir derantis – galbūt ir dar pigiau, bet įsigijus pigią prekę, daug vilčių į jos kokybę dėti nereikėtų. Pigesni patefonai prasčiau atkurs garsą. Bene brangiausias naujas patefonas kainuoja per 16 tūkst. eurų. Tiesa, senoviški ar garsenybėms priklausę patefonai gali būti įkainojami ir šimtais tūkstančių eurų. Yra tekę girdėti ir apie patefoną, kainuojantį 2 mln. JAV dolerių. Tačiau neturint ekskliuzyvinių norų ir tiesiog norint pasiklausyti muzikos užteks ir pusės lietuviškojo vidutinio atlyginimo: pvz., gerai vartotojų įvertinti patefonai „Rega“ vidutiniškai kainuoja nuo 300 iki 450 eurų. Būtent tokią sumą ir reikėtų būti pasiruošus investuoti.
Tad kurgi ta patefonų populiarumo paslaptis?
Patefoną galima lyginti su brangiu retro kavos aparatu ar fotoaparatu, geru senoviniu prisukamu laikrodžiu ir panašiais daiktais. Juk, naudodamiesi moderniu kavos aparatu, kavą gersime vos spustelėję vieną mygtuką, nuotraukas patogiai peržiūrinėsime kompiuterio ekrane, o ne ryškinsime juosteles, o ir naujoviškų laikrodžių nereikia prisukinėti, remontuoti. Bet tuose primityvesniuose prietaisuose, atrodo, slypi kažkokia magija, tie daiktai – šiltesni, mielesni, prie jų prisirišame, o tie nedideli jų netobulumai taip žavi.
Šiuolaikiniai žmonės priversti skubėti, bet jie nori stabtelėti – juk ne visos prekės yra greitojo vartojimo, ne visas maistas yra greitasis. Savotišku hobiu tampa paties patefono ir plokštelių priežiūra – juk net ir menkiausia dulkelė gali sukelti traškėjimą.
Muzikos klausymasis per patefoną – savotiškas ritualas, kai adatėlė grojant muzikai po truputį traška, gali šoktelti ar užstrigti. Maloniai, medituojančiai nuteikia ir besisukančios plokštelės – kiekvienas randa savitą būdą atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Tad akivaizdu – patefonai nebeturėtų niekur pasitraukti, o jų gerbėjų tik daugės.
Reklama: AUX laidas