Poledinės žūklės entuziastai trina rankas: į Kuršių marias ėmė plūsti geidžiamiausios žiemos žuvys – stintos. Ir ne bet kokios – didžiulės.
Neringos savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad prieš kelias dienas per dvi valandas ties Preila pavyko pagauti 100 agurkais kvepiančių žuvelių.
„Šiemet jos kaip niekada didelės, kokių 25–30 cm ilgio. Anksčiau, jei pagaudavai vieną kitą stambią, „motininę“ stintą, jau būdavo džiugu, o dabar kone visos tokios. Labai netikėta“, – sakė jis. Spėjama, jog stambios stintos į marias po ledu plūstelėjo dėl to, kad jų dėl siautusių vėtrų, nepalankių oro sąlygų tinklais jūroje neišgaudė priekrantės žvejai.
Primena silkes
Pirmojo ledo ant Kuršių marių su didžiuliu nekantrumu laukia tiek pamario gyventojai, tiek lankytojai iš visos šalies. Prognozuojama, kad artėjant savaitgaliui į Kuršių neriją ims plūsti būriai stintautojų.
Aistringas poledinės žūklės mėgėjas A. Burkšas pasakojo, kad šiemet ledas mariose yra kaip niekada aukštai. „Ties Thomo Manno muziejumi Nidoje esantis molas – visas po ledu, o anksčiau jis būdavo išsikišęs apie 60 centimetrų. Manau, kad vanduo iš marių plūsta į jūrą, yra pakilęs vandens lygis, o stintos eina prieš srovę, ir jų bus tik daugiau.
Pirmadienį žvejojome Preilos įlankoje ir per kelias valandas pavyko pagauti apie 100 pirmųjų šį sezoną iš po ledo ištrauktų stintų. Nustebino jų dydis. Užpernai ir pernai sausio pradžioje traukėme pieštuko dydžio žuveles, o dabar jos kaip silkės, kokių 30 cm ilgio“, – stebėjosi jis. Nidiškis tikino, kad ledu keliauti jau gana saugu. „Sniegrogėmis iš Nidos atvykome į Preilą, ledo storis apie 15 cm net netoli farvaterio. Išgręžę skylutes ant ledo būriavosi apie 50 žvejų. Ties Nida dar jų vienas kitas, nes žuvys neatplaukė iki šio kurorto. Bet čia tik laiko klausimas, greitai stintos pasirodys ir čia, tad artėja žūklautojų bumas, savaitgalį visos marios bus nutūptos“, – prognozavo jis.
Neringos meras Darius Jasaitis pritarė kolegai ir taip pat stebėjosi neįprastai stambiu laimikiu. „Ledas jau sutvirtėjęs ir bus dar storesnis, jei tik šals. Kviečiame visus poledinės žūklės aistruolius atvykti į Kuršių neriją ir pasimėgauti ypatinga proga traukti silkės dydžio stintas. Su vietiniais žvejais svarstėme, kas gi lėmė, kas nutiko, kad šiemet plūstelėjo tokios stambios žuvys. Priežasčių, matyt, yra keletas“, – svarstė politikas.
Audrų faktorius
Pakalbintas Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) ichtiologas Saulius Karalius priminė, kad būriais gyvenančioms žuvims būdingas tam tikras populiacijos gausumo cikliškumas. „Populiacija tam tikru metu pasiekia piką, ir tada būna labai daug žuvų, o paskui ištinka savotiška krizė. Po jos – vėl pikas. Tačiau mūsų stintų atveju šią žiemą didžiulę įtaką galėjo turėti gruodį vyravę jūrinei žvejybai itin nepalankūs orai. Visi pamename, kad žvejai skundėsi, jog dėl vėtrų, didelio bangavimo kurį laiką nebuvo įmanoma plaukti žūklauti į atvirą jūrą. Tad, matyt, stintos tuo pasinaudojo ir itin gausiai pro uosto vartus plūstelėjo į marias.
Priekrantės žvejai neišgaudė pačių stambiausiųjų“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo ichtiologas. Anot jo, gruodį pasirodančios stintos visada būna mažesnės, nes tai – žvalgai. O staigiai atšalus sausio mėnesį susiduriama su „sunkiąja artilerija“.
„Esama objektyvių prielaidų, kad po ledu dabar būriuojasi stambiausios stintos. Ir tai džiugina, nes žvejams mėgėjams atsirado galimybė traukti elitines žuveles: paprastai tą „grietinėlę“ jūroje nugriebia priekrantės žvejai“, – aiškino LJM darbuotojas. Kaip pasakojo neringiškiai, grupė vietinių žūklautojų šį savaitgalį išbandė net senovinį bumbinimo būdą, kai išpjaunama eketė, į ją po ledu pakišamas tinklas, į vandenį nuleidžiama ilga lenta. Žvejys sėdi ir ritmingai muša į lentos galą specialiomis, tekintomis buoželėmis. Klaidingai manoma, kad sklindantis garsas privilioja stintų būrio vedlius į tinklą: išties bumbinimas sukelia žuvims paniką, ir šios blaškydamosi įkliūva į spąstus.
Nepamirškime saugumo
Neringos miesto savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Raimondas Žičkus „Lietuvos žinioms“ teigė, kad oficialiai Kuršių marių ledo ties pusiasaliu storis – 11 centimetrų. „Toks ledas jau saugus, tad kviečiame žmones pasimėgauti poledine žūkle. Tiesa, ties Juodkrante ir kelio Smiltynė-Nida 14-uoju kilometru esame pastatę ženklus, kad lipti ant marių ledo pavojinga. Tose vietose farvateris yra gana arti kranto, teka gana stiprios srovės“, – teigė jis. Specialistai ragina žmones neprarasti budrumo ir ant ledo elgtis protingai.
Žvejams mėgėjams privaloma turėti ant kaklo pasikabinus smaigus. Taip pat rekomenduojama vienoje vietoje nebūti didesniam būriui žmonių, kad nuo didelio svorio neįlūžtų ledas. Eiti juo patartina jau pramintais takais – saugiau vaikščioti patikrintu maršrutu. Poledinės žūklės entuziastams reikia turėti ir žvejybos leidimą. Dviejų dienų trukmės leidimas kainuoja 1,4 euro, mėnesio – 5 eurus, metų – 14 eurų.