Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja bendras žuvų gausumas ir biomasė. Viena iš prastos šių žuvų būklės priežasčių – per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.
Žvejyba 40-44 mm akių dydžio tinklais nuo šiol Kuršių mariose visiškai uždraudžiama, nes juose pagaunamas didžiausias neverslinio dydžio žuvų šalutinis laimikis. Beveik visi (97,6 proc.) šiais tinklais mokslininkų sugauti sterkai buvo mažesni nei verslinio dydžio, žiobrių neverslinė priegauda šiuose įrankiuose 2022 m. siekė 28,4 proc.
57 proc. mažinamas 45-50 mm akytumo ir 18 proc. – 70-80 mm akytumo tinklų, taip pat 21 proc. – marinių gaudyklių limitai. Taip pat uždraudžiama žvejoti dreifiniais tinklais, nustatoma, kiek stintinių tinklaičių galima naudoti. Draudžiama žvejybos įrankius keisti į atitinkamą kiekį kitokio tipo ar kito akių dydžio žvejybos įrankius. Atsižvelgiant į nykstančius ungurių išteklius uždraudžiama žvejyba ūdomis.
Tikimasi, kad dėl šių apribojimų žuvų eksploatavimo intensyvumas Kuršių mariose neviršys saugių biologinių ribų. Žvejybos kvotas įmonėms paskirs Žuvininkystės tarnyba prie ŽŪM. Kol bus paskirstytos naujos kvotos, Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms leidžiama žvejoti pagal iki šiol turėtas žvejybos kvotas.
Aplinkos ministerijos inf.