Kuršių marių užterštumas siekia kritinę ribą

Naujausiais aplinkosaugininkų duomenimis, Kuršių marių užterštumas siekia kritinę ribą. Nors pernai daugiausia su vandenų tarša susijusių pažeidimų padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas, vis tik didžiausiu kenkėju išlieka žemės ūkis, dideli teršalų kiekiai marias pasiekia iš kitų valstybių.

Teršia gyventojai ir įmonės

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) duomenimis, pernai per reidus fiksuota 311 aplinkos taršos nuotekomis atvejų, o gamtai padaryta žala siekė nuo kelių šimtų iki daugiau kaip 1000 eurų. Daugumą pažeidimų padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas.

AAD konstatuoja: tai, kad į Kuršių marias teka visi Lietuvos teršalai, lemia itin prastą vandens kokybę nepriklausomai nuo to, ar nuotekos pilamos į upę, ežerą ar į „šulinį be dugno“. Nuotekos per gruntinius vandenis vis tiek pasiekia vandens telkinius ir anksčiau ar vėliau atsiduria mariose.

Įmonėse dažniausiai fiksuojamas ne nelegalus nuotekų išleidimas, bet nepakankamas jų išvalymas. Dažniausi pažeidimai – per didelės tam tikrų teršalų koncentracijos po nuotekų apdirbimo valyklose.

Aplinkosaugininkų teigimu, gyventojai gerokai dažniau teršia gamtą, tačiau įmonių 1 kub. m nuotekų žala gamtai gerokai didesnė nei gyventojų.

Didžiausias teršėjas – žemės ūkis

Didžiausiu teršėju galima įvardinti žemės ūkį, mat ant laukų pilamos trąšos ir pesticidai greit atsiduria upėse, užteršia gruntinius vandenis. Lietuvos vandenų monitoringą atliekančios Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Kuršių marių situacija itin prasta ir nuo 2011 metų nekinta. Daugiausia tai lemia bendrojo azoto koncentracijos, kurios didžiausios centrinėje marių dalyje ir rodo iš Nemuno baseino atkeliaujančios žemės ūkio taršos poveikį.

Dideli teršalų kiekiai į vandenį patenka iš Kaliningrado srities bei Baltarusijos. Laboratorinės valymo įrenginių nuotekų tyrimais nustatyta, kad Černiachovske, Gurievske, Baltijsko ir Krasnoznamensko kanalizacija nėra kaip reikiant prijungta prie valymo įrenginių. Pusė viso Gurievsko ir 61 proc. Černiachovsko nuotekų tinklo nepajungta į valymo įrenginius ir teka į vietines upes. 2016 m. nustatyta, kad šiame regione kasdien nuotekos Kaliningrado vandens telkiniams, Nemunui, Kuršių marioms ir Baltijos jūrai padaro žalos maždaug už 5,85 mln. eurų.

Prie prastos marių būklės prisideda ir iš Baltarusijos tekantis vanduo – 32 proc. azoto ir 38 proc. fosforo taršos Nemunu patenkančios į marias yra iš šios valstybės.